Gegužės 4 d. Ashutosh Sharma apgynė disertaciją „Spektroskopinis žvaigždžių su planetomis tyrimas“ (angl. Spectroscopic study of the planet-host stars). Mokslinė vadovė – doc. dr. Edita Stonkutė.
„O kada Lietuvoje bus šilta?“ – pasibaigus interviu klausia Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Branduolių ir elementariųjų dalelių fizikos centro podoktorantūros stažuotojas dr. Samarendra Nayak. Žiemą į Lietuvą iš gimtosios Indijos atvykęs mokslininkas prasitaria gyvenime nepatyręs tokio šalčio. Vilniuje jis bando priprasti ne tik prie pasikeitusio klimato, bet ir prie kiek kitokio požiūrio į darbą. Vis dėlto Lietuva ir Indija turi panašumų, tarp jų – mokslo metodai, padedantys susikalbėti net skirtingiausių kultūrų atstovams.
Trečiadienį žurnalo „Reitingai“ paskelbtame nacionaliniame švietimo ir aukštojo mokslo institucijų reitinge Vilniaus universitetas (VU) ir toliau išlieka geriausiai vertinamas tarp valstybinių ir privačių universitetų. Šiemet VU surinko 63,69 taško iš 100 galimų.
Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkai laimėjo konkursą ir gavo finansavimą moksliniams tyrimams pagal Lietuvos ir Japonijos dvišalių projektų programą. Projektas sujungs VU fizikų, Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) LHCb Vilniaus grupės narių, ir Nagojos universiteto (Japonija) mokslininkų pentakvarkų modeliavimo ekspertines žinias. Projektui Lietuvoje vadovaus dr. Mindaugas Šarpis.
Vilniaus universiteto (VU) studentai kviečiami teikti paraiškas Labdaros ir paramos fondo „Ateičiai“ įsteigtoms stipendijoms gauti. Ši stipendija skiriama už visuomeninę veiklą, orientuotą į aplinkos apsaugą, atsakingą vartojimą, klimato kaitos mažinimą.
Stresas darbe vis dažniau laikomas itin paplitusia visuomenės problema, galinčia virsti perdegimu ir paveikti tiek emocinę, tiek fizinę žmogaus būklę. Vilniaus universiteto (VU) Inovacijų klubas kviečia į diskusiją apie stresą darbe, kurioje mokslininkai pasidalins praktiniais būdais, kaip su juo kovoti, ir aptars, kokios veiklos gali būti naudingos siekiant jį sumažinti.
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Kazimieras Černis, per karjerą suteikęs vardus apie 200 asteroidų, sulaukė išskirtinio įvertinimo – vienas dangaus kūnų pavadintas jo vardu. Vieną iš savo atrastų asteroidų dr. K. Černio vardu pavadino Ispanijos ir Venesuelos astronomas, asteroidų tyrinėtojas profesorius Orlando Naranjo.
Fizikos fakulteto kandidatų į VU senatą prisistatymas ir debatai vyks gegužės 4 d. (pirmadienį) 15 val. A101 aud., Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre (Saulėtekio al. 3).
Balandžio 17 d. Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centre surengta pirmoji STEAM mokytojų diena subūrė per 70 svečių iš Vilniaus miesto ir regiono bendrojo ugdymo įstaigų. Renginiu siekta pristatyti VU siūlomas profesinio augimo galimybes STEAM dalykų mokytojams ir edukacines veiklas jų mokiniams, stiprinti bendradarbiavimą tarp VU ir bendrojo ugdymo įstaigų.
Balandžio 23–24 dienomis „Baltic Resonance 2026“ susitikimas VU Fizikos fakultete subūrė virš 70 mokslininkų iš įvairių Europos šalių.
Protas dažnai laikomas savaime suprantamu – jis leidžia mums mąstyti, jausti, priimti sprendimus ir kurti. Tačiau ar esate susimąstę, kas yra protas ir kur yra jo ribos? Gegužės 14 d. Vilniaus universiteto (VU) diskusijų klube kviečiame pažvelgti į protą iš skirtingų perspektyvų: kaip į biologinį procesą, subjektyvią patirtį, mąstymo struktūrą ir kaip į tai, ką vis dažniau siekiame atkurti technologijomis.
Balandžio 26-ąją minima Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena, kviečianti pasidomėti, kaip intelektinės nuosavybės sistema skatina inovacijas, keičiančias mūsų kasdienybę. Autorių teisės, patentai, prekių ženklai ir dizainas ne tik saugo kūrėjus, bet ir kuria aplinką, kurioje idėjos gali augti, būti pripažintos ir pritaikytos visuomenės gerovei. Ši tema tiesiogiai susijusi ir su universitetų gyvenimu – čia intelektinė nuosavybė tampa kasdiene žinių kūrimo ir plėtojimo praktika nuo studentų darbų iki tarptautinių mokslinių tyrimų projektų ir mokslu grįstų inovacijų diegimo rinkoje.
Studentų organizacija „Open Readings“ kviečia į šeštąją sezono „Café Scientifique“. Gegužės 6 dieną dr. Simonas Kičas, fizikas, „Optoman“ vienas įkūrėjų ir vadovas, pasakos apie IBS technologiją, leidžiančią kurti veidrodžius galingiausiems pasaulio lazeriams valdyti.
Vilniaus universitetas (VU) kviečia doktorantus teikti paraiškas į ketvirtąją tarpdisciplininę doktorantų vasaros mokyklą, kuri vyks 2026 m. birželio 15–19 d. VU botanikos sode Kairėnuose, Vilniuje.
Balandžio 21–24 d. Vilniaus universitetas (VU) priėmė aukšto lygio svečius –Tarptautinės astronomų sąjungos (TAS) prezidiumo narius ir skyrių prezidentus. Ši organizacija vienija astronomus iš 102 pasaulio šalių ir yra pagrindinė pasaulinė profesionalių astronomų bendruomenė, koordinuojanti mokslo tyrimus, dangaus kūnų pavadinimų suteikimą ir visuomenės švietimą astronomijos temomis. Per daugiau nei šimtą šios pasaulinės astronomų organizacijos gyvavimo metų Lietuvoje toks vizitas vyksta pirmą kartą.
„Visatai nerūpi, kas man patinka. Ji tiesiog daro tai, ką daro“, – taip apie vieną svarbiausių šiuolaikinės kosmologijos atradimų kalbėjo 2011 m. Nobelio fizikos premijos laureatas, JAV gimęs australų astrofizikas Brianas P. Schmidtas. Nobelio premija jam skirta už tai, kad parodė, jog Visata ne tik plečiasi, bet ir plečiasi vis greičiau. Vilniaus universitete viešėjęs prof. B. Schmidtas pasakojo apie Visatą ir apie vieną iš svarbiausių savo atradimų.
Vilniaus universitetas (VU) kartu su „Arqus“ aljanso partneriais įgyvendina iniciatyvą, skirtą stiprinti mokslo bendruomenės informuotumą apie mokslinių tyrimų saugumą. Ja taip pat siekiama skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, dalijimąsi gerąja praktika ir gebėjimų stiprinimą partnerių universitetuose. Įgyvendinant iniciatyvą organizuojamas seminarų ir internetinių seminarų ciklas, skirtas saugaus mokslinių tyrimų valdymo plėtrai.
Posėdis vyks 2026-04-24 (penktadienį) 11 val. Fizikos fakulteto 201 aud.
Lazeriai tapo nepakeičiama šiuolaikinio pasaulio infrastruktūra – ne visada pastebima, bet būtina daugelyje technologinių procesų. Be lazerių šiandien pasaulis paprasčiausiai sustotų. Jie veikia visur – nuo kasdienių technologijų, medicinos ir pramonės įrenginių iki fundamentinių tyrimų laboratorijų. Tačiau retai minima, kad viena ryškiausių lazerių istorijų rašoma būtent Lietuvoje.
Gegužės 21 dieną, 15.30 val., VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC) žymi ispanų mokslininkė, vykdanti naktinio dangaus apsaugos tyrimus bei vadovaujanti „Starlight“ fondui, dr. Antonia Varela skaitys viešą paskaitą.
