Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN) kuriamos technologijos neretai peržengia laboratorijų ribas. Čia vykdomi pažangūs tyrimai ne tik gilina Visatos supratimą, bet ir skatina inovacijas, galiausiai aptinkamas ir mūsų kasdieniame gyvenime. Visa tai būtų neįmanoma be tūkstančių įvairių krypčių mokslininkų iš viso pasaulio indėlio.
Rugpjūčio 25 d. 14 val. D401 auditorijoje (Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre, Saulėtekio al. 3) seminarą „Plasma-Liquid Engineering of Zero-Dimensional Semiconductor and Metal Nanostructures“ anglų kalba ves svečias iš Taivano, prof. Wei-Hung Chiang (Department of Chemical Engineering, National Taiwan University of Science and Technology, Taipei).
Egzistuoja begalė būdų „būti žvaigžde“, o mokslininkai praleidžia metų metus, bandydami suprasti, kodėl viskas vyksta būtent taip. Vienas iš tokių neįprastų žvaigždžių tipų – vadinamosios karštosios subnykštukės (angl. hot subdwarfs), mažos žvaigždės, kažkodėl degančios karščiau, nei joms derėtų. Vilniaus universiteto (VU) Fizikos bei Matematikos ir informatikos fakultetų mokslininkai, siekiantys suprasti šį keistą reiškinį, visai neseniai padarė keletą itin svarbių proveržių.
„Open Readings“ kviečia dalyvauti Nobelio premijos laureatės profesorės Anne L'Huillier paskaitoje „Atomų pasaulis atosekundinėje laiko skalėje“ (angl. „The World of Atoms at the Attosecond Time Scale“).
„Buvau labai motyvuotas mokytis lietuviškai – norėjau išmokti šią archajišką indoeuropietišką kalbą ir gebėti susikalbėti valstybėje, kurioje šiuo metu gyvenu. Mėgavausi šiuo procesu“, – sako Raul Aliyev, Vilniaus universiteto (VU) alumnas iš Baku. Šią vasarą jis baigė elektronikos ir telekomunikacijų technologijų magistrantūros studijas Fizikos fakultete. Pasak VU alumno, studijos Lietuvoje jį praturtino tiek akademiškai, tiek asmeniškai. R. Aliyev studijų metu gavo Lietuvos valstybinę stipendiją, sėkmingai įgijo inžinerijos mokslų magistrantūros laipsnį, o dabar apsisprendė likti Lietuvoje ir čia tęsti studijas.
Dviejų Lietuvos geografinių objektų – Nidos ir Šventosios upės – vardais pavadinti asteroidai. Juos atrado ir vardus pasiūlė Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomas dr. Kazimieras Černis su Edvardu Černiu ir kolega iš Latvijos dr. Ilgmāru Eglīčiu.
Rugsėjo 19 d., šeštadienį, kviečiame į VU Alumnų festivalį. Tai unikali galimybė atnaujinti ryšius, susitikti su seniai matytais kursiokais, dėstytojais ar kolegomis, praplėsti pažinčių ratą. Fizikos fakultete baigėte bakalauro, ar magistrantūros studijas, ar apsigynėte daktaro laipsnį – esate svarbi VU bendruomenės dalis. Iki popietinės festivalio dalies, vyksiančios Senamiestyje, VU Didžiajame kieme, siūlome užsukti į fakultetą – Saulėtekio al. 9, III rūmus.
Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studentai liepos mėnesį sėmėsi patirties Taivane. Jie dalyvavo Taivano ir Europos puslaidininkių trumpalaikėje mokymo programoje, kurią sudarė kelios paraleliai vykusios dalys – keturių ir dviejų savaičių trukmės. Studentai susipažino su mokslo ir pramonės centrais, puslaidininkių ekosistema, įgijo praktinės patirties.
Rugpjūčio 4 d. 12 val. prasideda pirmasis papildomo priėmimo į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas Vilniaus universitete (VU) etapas. Kviečiame rinktis bakalauro studijų programas ir pretenduoti į likusias laisvas vietas, tarp kurių yra ir valstybės finansuojamos vietos. Prašymai studijuoti teikiami Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS), jungiantis per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) tinklalapį.
„Gyventi ir studijuoti Vilniuje buvo viena geriausių gyvenimo patirčių. Mieste labai gražu – stengdavausi bent savaitgaliais pasivaikščioti po senamiestį, kad pailsinčiau galvą. Itin mėgau stebėti saulėlydžius nuo Gedimino pilies kalno“, – sako Dharma Prasetya Permana, Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto alumnas iš Indonezijos. Šiemet jis su pagyrimu baigė lazerinės fizikos ir optinių technologijų programą ir įgijo fizinių mokslų magistro laipsnį, o studijų metu itin aktyviai dalyvavo įvairiose nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinėse veiklose.
Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro mokslininkas, docentas Julius Vengelis, priimtas į Europos jaunąją akademiją (angl. Young Academy of Europe, YAE). Ši organizacija vienija įvairių mokslo sričių jaunuosius mokslininkus iš visos Europos.
Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkas dr. Mindaugas Šarpis paskirtas Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) LHCb (angl. Large Hadron Collider beauty) eksperimento dalelių fizikos duomenų analizės ir jų atvėrimo grupės koordinatoriumi. Šias pareigas „LHCb Vilnius“ grupės vadovas pradeda eiti rugpjūčio 1 d.
Aplankykite vienintelę mokslinių astronominių stebėjimų observatoriją Lietuvoje. VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijoje organizuojamos dieninės ir naktinės ekskursijos.
Dieninių ekskursijų metu lankytojai supažindinami su astronomijos pagrindais, observatorijoje naudojamais teleskopais, kitais astronominiais prietaisais, Lietuvos astronomų veikla ir įdomiausiais Visatos objektais. Ekskursijos metu taip pat aplankomas profesionalus teleskopas.
Naktinių ekskursijų metu, esant palankioms oro sąlygoms, pro ekskursinį teleskopą stebimi ryškiausi tą naktį matomi dangaus objektai, o gidai supažindina su žvaigždynais ir ryškiausiomis žvaigždėmis.
„Buvimas VU fizikų bendruomenės dalimi turėjo esminį poveikį mano, kaip eksperimentine fizika besidominčios studentės, tobulėjimui“, – sako studentė iš Stambulo Seda Türkcan, pasakodama apie savo akademinę kelionę Vilniaus universitete (VU). Ji ką tik baigė VU Fizikos fakulteto fotonikos ir nanotechnologijų programą ir įgijo magistro laipsnį, o toliau ketina tęsti studijas doktorantūroje čia, Lietuvoje. S. Türkcan pasakoja apie savo susidomėjimą fizika ir VU atrastas galimybes tobulėti akademiškai.
Vilniaus universitetas (VU) kartu su „Arqus“ aljanso partneriais Graco (Austrija), Leipcigo (Vokietija), Durhamo (Didžioji Britanija), Granados (Ispanija) bei Meinuto (Airija) universitetais ir konsultacijų bendrove „Ernst & Young“ įgyvendins Europos inovacijų ir technologijų instituto finansuojamą projektą „European AI Sandbox for Entrepreneurial Learning (EAS-EL)“.
Birželio pradžioje į Lietuvą stažuotis atvyko 30 lietuvių diasporos atstovų. Šešias savaites trukusi programa „Bring Together Lithuania“ suteikė jiems plačias galimybes pažinti šalį, jos kultūrą, darbo aplinką bei karjeros perspektyvas. Jungtinėse Amerikos Valstijose gimęs Andrew Basso džiaugiasi pasirinkęs stažuotę Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakultete. Praktiką jis atliko Fotonikos ir nanotechnologijų institute.
Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto magistrantas Paulius Kazlauskas dalyvauja Torunės studentų vasaros tiksliųjų mokslų programoje TSSP ExSci 2026, Mikalojaus Koperniko universitete (lenk. Uniwersytet Mikołaja Kopernika, UMK), Lenkijoje.
Torunėje jis gilinasi į astronomijos tematiką, kur, kartu su dr. Pawel Zielinski, dirba su Gaia kosminės misijos gravitacinių mikrolęšių efekto stebėjimų duomenimis. Pasitelkdamas spektrinius stebėjimus, P.Kazlauskas siekia nustatyti tolimų žvaigždžių parametrus.
Pernai Vilniaus universitetas (VU) būsimiems pirmakursiams išdalijo 105 specialias 450-mečio stipendijas, kurias universitetas įsteigė prieš septynerius metus, siekdamas mažinti socialinę atskirtį ir paskatinti moksleivius iš socialiai pažeidžiamų šeimų siekti aukštojo mokslo. Ši stipendija kasmet padeda daugiau kaip 100 talentingų pirmakursių drąsiau pradėti studijas ir susitelkti į mokymąsi pirmaisiais studijų metais. Kasmet pretenduojančių į šią finansinę paramą skaičius vis auga.
Sunku būtų sugalvoti premiją, kuri savo prestižiškumu galėtų prilygti Nobelio premijai. Kai kiekvienų metų spalį paskelbiami jos laureatai, viso pasaulio žurnalistų ir visuomenių dėmesys staiga nukrypsta į tą grupelę žmonių, kurie savo atradimais bei pasiekimais įsirašė į istoriją. Tiesa, Nobelio premijos laureatai mums dažniausiai atrodo esantys kažkur toli, nepasiekiami. Jau 75 metus veikiantis Lindau projektas šį atstumą sėkmingai mažina. Kasmet jis vienoje vietoje suburia Nobelio premijos laureatus ir perspektyvius jaunus mokslininkus iš viso pasaulio. Šiemet tarp jų buvo ir Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto alumnas Justas Lekavičius.
