Branduolių magnetinio rezonanso spektroskopijos grupė
 |
Klimavičius Vytautas, dr. Branduolių magnetinio rezonanso spektroskopijos grupės vadovas Saulėtekio al. 3 Tel. 05 223 4588 |
Visa informacija apie grupę pasiekiama čia:
Sidebar
ChFi (LT)
Naujienų archyvas
Laimėtas finansavimas mokslininkų grupių projektui „Bioaktyvių joninių skysčių struktūrinių ir BMR spektrinių parametrų modeliavimas” (2022 – 2025 m.)
Projekto vykdytojai: dr. Kęstutis Aidas (vadovas), dr. Dovilė Lengvinaitė, dokt. Žyginta Einorytė, dr. Vytautas Klimavičius.
Projekto vykdymo laikotarpis: 2022 m. balandžio 1 d. – 2025 m. kovo 31 d.
Biudžetas: 149908 EUR.
Anotacija
Joniniai skysčiai yra medžiagos, sudarytos vien tik iš organinių katijonų ir organinių ar neorganinių anijonų. Joniniai skysčiai pasižymi unikaliomis savybėmis, tokiomis kaip nykstamai mažas sočiųjų garų slėgis bei aukštas joninis laidumas bei termostabilumas, jie geba ištirpinti įvairias medžiagas, dėl to jie yra aktyviai tyrinėjami ir taikomi tiek mokslinėse laboratorijose, tiek ir pramonėje. Maža to, vadinamieji trečiosios kartos joniniai skysčiai yra sudaryti iš bioaktyvių medžiagų, tokių kaip cholinas ir amino rūgštys, dėl to jie pasižymi mažesniu toksiškumu ir gali būti panaudojami vaistų gamyboje. Iš tiesų vaistinių junginių ir biomolekulių transformavimas į joninius skysčius galėtų būti tas kelias, kuriuo einant būtų galima išspręsti tokias problemas kaip mažas vaistinių junginių tirpumas, polimorfizmas ar žemas bioprieinamumas. Iš principo parinkus tinkamus katijonus ir anijonus, galima sukurti aukštu biosuderinamumu pasižyminčius ir aplinkai draugiškus joninius skysčius. Visgi siekiant suprasti ir kontroliuoti joninių skysčių fiziko-chemines savybes bei jų bioaktyvumo mechanizmus, būtina turėti detalią informaciją molekuliniame lygmenyje apie šių stipriai heterogeninių sistemų tarpmolekulinę struktūrą ir dinamiką. Branduolių magnetinio rezonanso (BMR) spektroskopija kaip tik yra vienas iš tokių efektyvių joninių skysčių struktūros ir dinamikos tyrimo metodų, tačiau eksperimentinių BMR duomenų interpretavimas dažnai yra komplikuotas dėl joniniuose skysčiuose susidarančios sudėtingos pusiausvyros tarp įvairių joninių agregatų bei joninių skysčių heterogeniškumo. Šio projekto tikslas yra išvystyti tikslų JS molekulinių sistemų BMR ekranavimo konstantų modeliavimo metodą, kuris leistų teikti pagrįstai interpretuoti eksperimentinius BMR rezultatus. Šis metodas yra paremtas klasikinėmis molekulių dinamikos simuliacijomis bei jungtiniais kvantinės mechanikos ir molekulių mechanikos modeliais. Vienas iš svarbiausių šio metodų privalumų yra tas, kad jis įgalina tiksliai ir efektyviai modeliuoti įvairaus tipo tarpmolekulines sąveikas, kurios ir nulemia joninių skysčių fiziko-chemines savybes. Išvystytas metodas bus taikomas, be kita ko, siekiant išaiškinti jonų agregavimosi joninių skysčių tirpaluose ypatumus, vadinamųjų vandens kišenių formavimąsi joninių skysčių matricose ir padidinto vaistų tirpumo vandens ir bioaktyvių joninių skysčių mišiniuose mechanizmus.
Laimėtas finansavimas mokslininkų grupių projektui „Skersaryšinamų struktūrų saulės celėms sukūrimas“ (2022 – 2025 m.)
Pagrindiniai vykdytojai: dr. Vygintas Jankauskas (vadovas), dr. Kristijonas Genevičius, dr. Egidijus Kamarauskas, habil. dr. Valentas Gaidelis, dokt. Povilas Luižys (KTU), dokt. Romualdas Jonas Čepas, dr. Jonas Nekrasovas.
Projekto vykdymo laikotarpis: 2022 m. balandžio 1 d. – 2025 m. kovo 31 d.
Projekto biudžetas: 149993 EUR.
Anotacija
Pigių fotodetektorių, saulės elementų, fotodiodų ar kitų optoelektroninių prietaisų kūrimas siejamas su organinėmis ir hibridinėmis struktūromis. Kaip tokių prietaisų pavyzdį galima paminėti tūrinės heterosandūros ir perovskito saulės elementus, švino oksido rentgeno detektorius ir šviesos diodus. Pagrindiniai organinių medžiagų privalumai – apdorojamumas tirpaluose ir galimybė derinti molekulių savybes keičiant funkcines grupes, pagrindiniai trūkumai – fotocheminė degradacija ir mažas krūvininkų judris. Krūvininkų judris lemia prietaisų veikimo greitį (arba efektyvumą), medžiagų degradacija sumažina prietaisų tarnavimo laiką, taip pat turi įtakos krūvininkų judriui. Todėl šioms medžiagų savybėms reikia skirti ypatingą dėmesį. Gaminant daugiasluoksnes organines struktūras iš tirpalo, kyla pavojus, kad apatiniai sluoksniai ištirps. Geriausias būdas išspręsti šią problemą yra sukurti papildomus cheminius ryšius tarp molekulių ir suformuoti skersaryšintus sluoksnius. Po skersaryšinimo organinis sluoksnis tampa atsparesnis (mechaniškai ir chemiškai) ir netirpus, tačiau tai gali pakeisti molekulių sanglaudą ir tuo pačiu krūvininkų pernašos savybes.
Pagrindinis šio projekto tikslas – naujų bei egzistuojančių skersaryšinamų skylių ir elektronų pernašos medžiagų fotoelektrinis charakterizavimas ir jų galimo pritaikymo saulės elementuose išbandymas. Projekto metu bus ištirti egzistuojantys bei nauji skylių pernašos fluoreno, karbazolo ar trifenilamino dariniai bei elektronų pernašos naftaleno ar perileno dariniai su reaktyviomis stireno grupėmis. Pagrindinis tyrimo dėmesys bus skiriamas optimalių skersaryšinimo sąlygų nustatymui, krūvininkų pernašos tyrimui bei HOMO ir LUMO energijų įvertinimui prieš ir po skersaryšinimo. Daugiasluoksnių saulės elementų (tūrinės heterosandūros, perovskitinių arba CZTS) gamybai ir apibūdinimui bus naudojamos perspektyviausios medžiagos, daugiausia dėmesio skiriant saulės elementų efektyvumui ir stabilumui.
Fizikos fakulteto alumnas dr. Laurynas Dagys kartu su kolegomis apdovanotas prestižiniu Erwin-Schrödinger prizu už žymų proveržį Branduolių Magnetinio Rezonanso (BMR) ir Tomografijos srityse
Dr. Laurynas Dagys (antras iš kairės) kartu su projekto komanda
VU ir Fizikos fakulteto bendruomenė sveikina dr. Lauryną Dagį, kuris kartu su kolegomis šių metų vasario 14 dieną buvo apdovanotas Erwin-Schrödinger prizu už išvystytą metodą sukurti sustiprintas magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) kontrastines medžiagas panaudojant vandenilio dujas.
Kaip pats Laurynas sako, tai buvo tarpdisciplininis projektas, kurio metu bendradarbiavo mokslininkai iš Hemholco Instituto, Kaiserslauterno universiteto, Turino Universiteto, Darmštato Techinikos universiteto ir Southamptono universiteto. Projekto metu buvo tobulinamas metodas efektyviai pagaminti kontrastines medžiagas, kurios pasižymi itin dideliu BMR signalo stirpinimo efektu. Tai yra labai svarbu praktiniuose taikymuose klinikose ir kitose laboratorijose, nes leidžia aptikti ir stebėti medžiagų signalus net esant labai mažoms jų koncentracijoms bei nepaisant mažo detektorių jautrio. Paprastai tokie stprinimo metodai yra labai sudėtingi ir naudojami tik keliose pasaulio klinikose. Pritaikius mūsų išvystytą metodą, panašius tyrimus būtų galima atlikti žymiai paprasčiau bei pigiau, o tai leistų tomografijos metodus vėžio diagnostikai pritaikyti plačiau.
Dr. Laurynas Dagys 2019 metais apgynė daktaro disertaciją vadovaujamas prof. habil. dr. Vytauto Balevičiaus. Ji buvo paremta kietojo kūno BMR taikymas charakterizuojant funkcines medžiagas molekuliniame lygmenyje. Šiuo metu Laurynas atlieka podoktorantūros stažuotę Southamptono universitete prof. Malcolm H. Levitt grupėje.
ChFI teoretikai – straipsnio prestižiniame žurnale Journal of Chemical Theory and Computation autoriai
Cheminės fizikos instituto ir FTMC teoretikai Jakov Braver, Leonas Valkūnas ir Andrius Gelžinis išspausdino straipsnį „Quantum–Classical Approach for Calculations of Absorption and Fluorescence: Principles and Applications“ žurnale Journal of Chemical Theory and Computation (IF = 6.0).
Molekulinių sistemų sugerties ir fluorescencijos spektrų modeliavimas, nepaisant ilgo mokslininkų darbo, iki šių laikų išlieka sudėtinga mokslinė problema. Jos sprendimui gali būti panaudojami kvantiniai-klasikiniai metodai, kurie leidžia išreikštai įskaityti virpesinės aplinkos vaidmenį, kas yra reikalinga skaičiuojant fluroescencijos spektrus. Deja, iki šiol literatūroje trūksta darbų, skirtų kvantinės-klasikinės teorijos pritaikymams molekulinių sistemų spektroskopinių duomenų modeliavimui. Šiame darbe autoriai detaliai pristato teoriją ir algoritmus, skirtus kvantinės-klasikinės Liuvilio lygties sprendiniais paremtų metodų pritaikymui sugerties ir fluorescencijos spektrų modeliavimui. Taip pat išnagrinėtas siūlomų metodų tikslumas ir jo priklausomybė nuo nagrinėjamos sistemos parametrų verčių. Tai leido pasiūlyti tinkamiausius metodus tiek sugerties, tiek fluorescencijos skaičiavimui. Galiausiai, metodų tikslumas pademonstruotas pateikiant suskaičiuotus fotosintetinio FMO komplekso spektrus ir jų palyginimą su eksperimentiniais duomenimis.
Sukurta spektrų skaičiavimo programa laisvai prieinama Gitlab saugykloje: https://gitlab.com/jakovbraver/fbts.
Prof. L. Valkūno grupėje atvirų kvantinių sistemų problematikos nagrinėjimas turi gilias tradicijas. Grupė kviečia studentus, norinčius prisijungti prie šios teorinės veiklos.
Cheminės fizikos instituto docentas Vytautas Klimavičius išrinktas AMPERE komiteto nariu
 |
Doc. Vytautas Klimavičius slaptu balsavimu yra išrinktas AMPERE komiteto nariu ketverių metų kadencijai. AMPERE ( Atomes et Molécules Par Études Radio-Electriques) draugija vienija Europos mokslininkus dirbančius magnetinių rezonansų srityje. Draugijos misija yra prisidėti prie magnetinių rezonansų spektroskopijos bei susijusių reiškinių pažangos rengiant kongresus, simpoziumus, vasaros mokyklas ir skiriant prizus mokslininkams už jų indėlį į šią mokslo sritį. |
AMPERE draugija kaip skėtinė organizacija apjungia ir vienija daugybę magnetinio rezonanso veiklų Europoje. Tuo siekiama vystyti ir pritaikyti mokslo pažangą naujose srityse.
Cheminės fizikos instituto mokslininkas davė interviu mokslo populiarinimo žurnalui “Iliustruotasis mokslas” apie jonizuojančią spinduliuotę ir jos keliamas grėsmes
VU FF Cheminės fizikos instituto mokslo darbuotojas dr. Rokas Dobužinskas davė interviu žinomame mokslo populiarinimo žurnale „Iliustruotasis mokslas“. Interviu buvo domimasi apie jonizuojančią spinduliuotę, jos sąveikos su medžiagomis ypatumus bei keliamas grėsmes.
Visą „Iliustruotojo mokslo“ sausio-vasario numerį galite surasti www.iliustruotasismokslas.lt, dėkojame žurnalui už mokslo žinių platinimą, o redakcijai už leidimą pasidalinti!
 |
 |
Lietuvos nacionalinis HPC kompetencijos centras – Vilniaus universitete
Lietuvos nacionalinis HPC kompetencijos centras – Vilniaus universitete
Vilniaus universitetas prisijungia prie tarptautinių ir visoje Europoje žinomų projektų. Vienas iš jų – EuroCC, kuriame dalyvauja VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) dr. Povilas Treigys ir Fizikos fakulteto (FF) dr. Mindaugas Mačernis. EuroCC projektas glaudžiai bendradarbiauja su CASTIEL projektu – šie du projektai kartu užtikrins nuoseklią, aukšto lygio superkompiuterių patirties sklaidą visoje Europoje.
EuroCC tinklą sudaro 32 nacionaliniai kompetencijos centrai įvairiose ES šalyse
Projekte dalyvauja 32 šalys su turimais našiųjų skaičiavimų ištekliais. Projektų vykdymo metu tikimąsi, jog bus sudarytos sąlygos pasinaudoti geriausioms našiųjų skaičiavimų centrų (HPC) praktikomis.
HPC – didelio našumo kompiuteriai, dar vadinami superkompiuteriais. Juos sudaro tūkstančiai procesorių, kurie analizuoja milijardus duomenų realiu laiku. Įvairius skaičiavimus superkompiuteris atlieka tūkstančius kartų greičiau nei įprastas kompiuteris.
Šie du projektai padės spręsti esamas HPC įgūdžių problemas ir skatins bendradarbiavimą, dalijimąsi patirtimi tarp skirtingų šalių tiek šalies viduje tiek ir visoje Europoje. Projekto metu bus sukurtas visos Europos HPC kompetencijų žemėlapis, kuriame bus pateikti turimi ištekliai ir žinių lygis visuose EuroCC kompetencijos centruose. Tai skatins bendradarbiavimą, keitimąsi gerąja patirtimi, dalijimąsi žiniomis tarp skirtingų organizacijų ir šalių.
„HPC kompetencijų centrai, per šiuos EuroCC ir CASTIEL projektus, išlygins kompetencijų skirtumus, sudarys galimybes akademinei bendruomenei, vidutiniam ir smulkiam verslui įgyti platesnes superkompiuterių panaudojimo kompetencijas. Dažnu atveju tik labai stambūs verslai turi pakankamai žinių, kaip pasinaudojus superkompiuteriais ir tokiu būdu būti pranašesniais rinkoje“, – teigia dr. Mindaugas Mačernis.
Skaitmeninės kompetencijos – neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis
Kiekvienas iš 32 nacionalinių kompetencijos centrų, kurie bus EuroCC tinklo dalis, veiks atskirose šalyse, veikiančių kaip nacionaliniai HPC skaitmeninių kompetencijų centrai. Tai leis mokslininkams, viešojo administravimo įstaigoms, taip pat skirtingiems pramonės sektoriams naudotis superkompiuterių teikiamomis galimybėmis.
„Skaitmeninės kompetencijos – vienas svarbiausių dalykų ne tik naujų technologijų vystymo ir diegimo požiūriu. Šios kompetencijos padeda orientuotis moderniame pasaulyje bei atlikti daugybę svarbių užduočių – nuo prekių įsigijimo ir sąskaitų apmokėjimo iki profesionalaus darbo.
Skaitmeninis raštingumas ir kompetencijos iki šiol aplenkia nemažą dalį visuomenės, todėl kasdieniniame gyvenime skaitmeniniai įgūdžiai nėra taip plačiai naudojami, kaip to dažnai reikalauja besikeičianti gyvenimo aplinka ir ypač – naujosios technologijos“, – sako dr. Povilas Treigys.
Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. projektai „EuroCC“ ir CASTEIL bus vykdomi dvejus metus, kurio bendras biudžetas 57 mln. Eur. CASTIEL projektas bus vykdomas tuo pat metu su 2 mln. Eur biudžetu.
„Projekto metu bus bendradarbiaujama su visais besidominčiais, potencialiais ir esamais superkompiuterių vartotojais. Taip pat atsiveria galimybės ir kitose veiklose – galimos jungtinės Europinės magistrantūros studijos ar naudojimo prieigos prie vienų galingiausių pasaulio superkompiuterių“, – pasakoja dr. Mindaugas Mačernis.
Pasinaudoti superkompiuterių teikiamomis galimybėmis – VU Matematikos ir informatikos bei Fizikos fakultete
Vilniaus universiteto Fizikos bei Matematikos ir informatikos fakultetai našiųjų skaičiavimų srityje jau netrukus galės pasiūlyti mokslininkų bendruomenei peta flopų skaičiauojamosios galios resursus uždaviniams spęsti.
„Norint optimaliai išnaudoti superkompiuterių teikiamas galimybes nepakanka turėti tik techninius resursus taip pat yra būtina auginti ir tobulinti savo kompetencijas, pavyzdžiui, dalinantis gerosiomis praktikomis. Būtent tokią galimybę ir užtikrina dalyvavimas EuroCC ir Castil projektuose.
Taip pat Lietuva tapo EuroHPC nare, o tai atvėrė galimybę Vilniaus universitetui tapti Lietuvos nacionaliniu HPC kompetencijos centru ir būti šių projektų partneriu“, – sako Mindaugas Mačernis.
Laimėtas SMART projektas „Magneto-plazmoninės nanodalelės biologinių paviršių SERS
|
Aukšto lygio MTEP (SMART) projektas MAGNETO-PLAZMONINĖS NANODALELĖS BIOLOGINIŲ PAVIRŠIŲ SERS Projekto Nr. Nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0078 Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. Gediminas Niaura (FTMC) VU dalies mokslinio tyrimo vadovas: prof. Valdas Šablinksas |
|
Šis projektas yra glaudaus bendradarbiavimo tarp VU Cheminės fizikos instituto Molekulių spektroskopijos grupės (vadovas - prof. Valdas Šablinskas) ir FTMC Spektroelektrochemijos laboratorijos (vadovas – prof. Gediminas Niaura) rezultatas. VU dalyvauja projekte kaip FTMC partneris. Projektas atitinka Sumanios specializacijos srities „Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos“ kryptį „Pažangiosios medžiagos ir konstrukcijos“.
Pagrindinis šio projekto tikslas - lazerinės abliacijos metodu sukurti ypač jautrų, rezultatus atkartojantį magneto-plazmoninių dalelių SERS padėklą. Lazerinės abliacijos metodu gaminant hibridines nanostruktūras nereikia naudoti organinių junginių (reduktorių ar stabilizatorių), dėl to gerokai sumažinamas dalelių užteršimas. Hibridinės struktūros bus sudarytos iš dviejų dalių: magnetinės (Fe/FexOy) ir plazmoninės (Au/Ag). Magnetinė dalis leis jomis lengvai manipuliuoti (išskirti iš tirpalo, sukoncentruoti analitę, išdėstyti substrato paviršiuje) veikiant išoriniu magnetiniu lauku. Plazmoninė dalis bus skirta biomolekulių identifikavimui SERS metodu.
Tikimasi, kad projekto metu gauti rezultatai paspartins SERS metodo perkėlimą iš mokslinių laboratorijų į biotechnologines įmones bei jo taikymą klinikiniuose tyrimuose.
Projektas bendrai finansuotas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Prof. Valdas Šablinskas (VU) ir prof. Gediminas Niaura (FTMC)
Molekulių teorijos ir modeliavimo grupės straipsnis žurnale The Journal of Chemical Physics
Žurnale The Journal of Chemical Physics ką tik buvo išspausdintas prof. Dariaus Abramavičiaus grupės straipsnis, kuriame aprašoma sistemos, sąveikaujančios su harmoninių osciliatorių aplinka, relaksacijos problemos. Nors uždavinys atrodo standartinis, problema atsiranda tada, kai aplinkos relaksacijos trukmė yra neapibrėžta ir diverguoja. Tokio tipo sistemos tikėtina atitinka biologinius darinius. Šiame straipsnyje nėra išsprendžiamas šis uždavinys, o labiau atskleidžiama tokių sistemų problematika, neįprastos savybės ir keliami klausimai, į kuriuos galbūt ateityje galėsime atsakyti.
Long memory effects in excitonic systems dynamics: Spectral relations and excitation transport J. Chem. Phys. 152, 244114 (2020); https://doi.org/10.1063/5.0009926 S. Korsakas, J. Bučinskas, and D. Abramavicius.
Straipsnio santrauka: The main quantity that controls excitation relaxation and transport in molecular systems is the environment-induced fluctuation correlation function. Commonly used models assume the exponentially decaying correlation function, characterized by a given characteristic time, which allows us to define the Markovian conditions and, hence, allows us to use rate equations for excitation dynamics. A long memory fractional correlation function is studied in this paper as an alternative model. Such a function has an infinite characteristic decay time, and thus, system decay to equilibrium becomes poorly defined. Consequently, it becomes impossible to define the Markovian regime. By assuming the weak system–bath coupling regime, we apply the non-Markovian equations of motion to describe the equilibration process in an excitonic molecular aggregate. The long memory model causes a weaker decay of coherent components in excitonic system relaxation dynamics. Nevertheless, the short time dynamics, which is important in optical spectroscopy, depends on the short time interval of the fluctuation correlation function. Excitation relaxation in this window appears to be well described by non-Markovian approaches.
ChFI teoretikai – straipsnio žurnale Chemical Science bendraautoriai
Cheminės fizikos instituto ir FTMC mokslininkai Andrius Gelžinis, Jevgenij Chmeliov ir Leonas Valkūnas prisidėjo prie kolegų iš Laisvojo Amsterdamo Universiteto Vincenzo Mascoli ir Roberta Croce atlikto tyrimo, kurio rezultatai paskelbti jų bendrame straipsnyje „Light-harvesting complexes access analogue emissive states in different environments“, ką tik pasirodžiusiame žurnale Chemical Science (IF 9.556).
Augalų chloroplastuose esantys šviesorankos kompleksai yra pigmentų ir baltymų supermolekulės, kurios ne tik sugeria šviesos fotonus, bet ir yra svarbios saugant visą augalo fotosintetinę sistemą nuo per didelio apšviestumo sukeltų pavojų. Šiame darbe buvo nagrinėta iš augalų fotosintetinės membranos ištrauktų minorinių kompleksų – CP29 – sudarytų molekulinių agregatų laikinės skyros fluorescencijos eksperimentiniai duomenys. Jų analizė, paremta ChFI teoretikų sukurtu modeliu, tiesiogiai parodė, kad agregatų spektrines ir dinamines savybes galima paaiškinti remiantis būsenomis, žinomomis iš pavienių CP29 kompleksų analizės, papildomai atsižvelgiant į sužadinimo energijos pernašos agregate sukeltus efektus.
Darbe pristatyti skaičiavimai buvo atlikti panaudojant Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto aukšto našumo superkompiuterį „HPC Saulėtekis“.
Prof. L. Valkūno grupėje nefotocheminio gesimo problema nagrinėjama jau kuris laikas. Grupė kviečia studentus, norinčius prisijungti prie šios teorinės veiklos.
Laimėtas Europos kosmoso agentūros projektas TORTILAC, susijęs su nykštukinių palydovų naujomis technologijomis
„Developement of Thermally Optimised Resistojet for Laser Ablative Cutting Fabrication (TORTILAC), Nr. 4000129802/20/NL/SC.
Vadovas dr. Liudas Tumonis
Projektas finansuojamas iš vietinių lėšų per Europos kosmoso agentūrą (EKA). Programa vadinasi PECS. Daugiau apie tai pranešime: http://mita.lrv.lt/lt/news/view_item/id.393
Projektas įgyvendinamas su partneriais, bet VU Fizikos fakultetas yra pagrindinis vykdytojas (Prime contractor), kiti vykdytojai – partneriai (sub contractor): FTMC lazerininkai (P. Gečys), VGTU Antano Gustaičio aviacijos institutas, UAB „Nanoavionika“.
Šio projekto nauda universitetui ir fakultetui yra tokia, kad „po Lituanica SAT - 2 palydovo variklio kūrimo darbų toliau leis gilinti žinias ir kurti šiuolaikines nykštukinių palydovų variklių technologijas“. Projekto metu bus kuriamas naujoviškas elektrinio šiluminio raketinio variklio (angl. resistojet) šilumogrąžos įrenginys (rekuperatorius).
Šis projektas „po Lituanica SAT - 2 palydovo variklio kūrimo darbų toliau leis gilinti žinias ir kurti šiuolaikines nykštukinių palydovų variklių technologijas“. Taip pat fakulteto studentams atsiranda galimybė atlikti mokslo tiriamuosius darbus susijusiomis tematikomis.Šiuo metu 3 studentai jau atlieka projektui naudingus darbus.
Molekulių teorijos ir modeliavimo grupė – naujo straipsnio prestižiniame žurnale PCCP autoriai
Molekulių teorijos ir modeliavimo grupė išleido straipsnį prestižiniame žurnale PCCP "Modeling Irreversible Molecular Internal Conversion using the Time-dependent Variational Approach with sD2 Ansatz". Autoriai: Mantas Jakučionis, Tomas Mancal, Darius Abramavicius. DOI: https://doi.org/10.1039/D0CP01092H.
Straipsnyje pristatoma kvantmechaninė vidinės konversijos teorija modelinei molekulinei sistemai. Ateity šis metodas bus naudojamas aprašyti fizikinius procesus, vykstančius sužadintuose molekuliniuose pigmentuose.
Abstract
Effects of non-linear coupling between the system and the bath vibrational modes on the system internal conversion dynamics are investigated using the Dirac-Frenkel variational approach with the newly defined sD 2 ansatz. It explicitly accounts for the entangled system electron-vibrational states, while the bath quantum harmonic oscillator states are expanded in a superposition of quantum coherent states. Using a non-adiabatically coupled three-level model, we show that efficient irreversible internal conversion due to quadratic vibrational-bath coupling occurs when the initially populated system vibrational levels are in resonance with vibrational levels of a lower energy electronic state, also, a non-Gaussian bath wavepacket representation is required. The quadratic system-bath couplings result in a broadened and asymmetrically squeezed bath quantum harmonic oscillator wavepackets in the coordinate-momentum phase space.
Laimėtas 2020 m. LMT mokslininkų grupių projektas „Optinių sužadinimų evoliucija heterogeniniuose molekulių dariniuose“ (2020 – 2022 m.)
„Optinių sužadinimų evoliucija heterogeniniuose molekulių dariniuose“ („Evolution of optical excitations in heterogeneous molecular compounds“).
Projekto finansavimo sutartis Nr. S-MIP-20-47.
150000 Eur 2020 – 2022 metams.
Projekto vadovas – prof. Darius Abramavičius, pagrindiniai vykdytojai – prof. Juozas Šulskus, doc. Mindaugas Mačernis.
Anotacija
Molekulinių pigmentų agregatai yra efektyvūs optinių sužadinimų energijos pernešikliai. Be to, jie įgalina krūvio atskyrimą ir tam tikrais atvejais krūvio pernašą fotovoltiniuose ir šviesą spinduliuojančiuose prietaisuose. Šie procesai mikroskopinėje skalėje yra labai sudėtingi - jų valdymas ar optimizavimas reikalauja detalaus teorinio pagrindimo. Didelę reikšmę turi koherentinių procesų ir relaksacinų procesų dermė. T. y. buvo pademonstruota, kad molekulių koherentiniai virpesiai aktyviai dalyvauja energijos pernašos bei krūvio atskyrimo procesuose organiniuose saulės elementuose ir fotosintetiniuose pigmentų kompleksuose. Heterogeniniai kompleksai, kur energijos tarpai tarp elektroninių būsenų yra platesni nei molekulinių virpesių dažniai, yra dar sudėtingesnės sistemos. Sąveikos tarp modų, virpesių ahnarmoniškumas ir netiesinės sąveikos su elektroninėmis būsenomis šiose sistemose lemia energijos relaksaciją. Šiame projekte bus kuriami teoriniai metodai modeliuoti energijos relaksaciją ir konversiją. To pasekoje bus vystomi netiesinės optinės spektroskopijos modeliavimo metodai molekulinėms sistemoms įvairiose temperatūrose. Projekto metu bus vystomi n-daleliniai kvantiniai metodai ir nuo laiko priklausantys variaciniai metodai. Tai leis geriau suprasti molekulių skalėje vykstančius fizikinius procesus, kas leis kurti naujas molekulines technologijas. Tas prisidės vystant aukšto lygio mokslinę veiklą ir kels projekte dalyvaujančių mokslininkų kvalifikaciją.
Instituto darbuotojai - straipsnio prestižiniame leidinyje Communications of Journal of Chemical Physics autoriai
ChFI teoretikų straipsnis – Journal of Chemical Physics žurnalo Communications skiltyje
Cheminės fizikos instituto ir FTMC mokslininkų Andriaus Gelžinio ir Leono Valkūno straipsnis „Analytical derivation of equilibrium state for open quantum system“ pasirodė žurnalo Journal of Chemical Physics skiltyje Communications, kurioje skelbiami darbai, reikalaujantys spartaus publikavimo dėl jų svarbos plačiam cheminės fizikos srities mokslininkų ratui.
Pusiausviros atvirų kvantinių sistemų būsenos yra opi mokslinė problema, ją yra sunku apibūdinti dėl didžiulio aplinkos laisvės laipsnių skaičiaus. Šiame darbe autoriai išvedė analizinę išraišką pusiausviram sistemos tankio operatoriui. Gautos išraiškos galiojimo ribos yra ženkliai platesnės nei rezultatų, gaunamų taikant įprastą trikdžių teoriją. Be to, parodyta, kad pusiausvyros būseną gerai apibūdina efektinė rezonansinė sąveika tarp molekulinių būsenų, o jos temperatūrinė priklausomybė yra atvirkščia nei sufleruoja gerai žinoma poliaroninė transformacija.
Prof. L. Valkūno grupėje atvirų kvantinių sistemų problematikos nagrinėjimas turi gilias tradicijas. Grupė kviečia studentus, norinčius prisijungti prie šios teorinės veiklos.
ChFI studentė - išskirtinio mokslinio straipsnio pirmoji autorė
 |
 |
Stasė Bieskutė yra Aplinkos ir cheminės fizikos studijų programos M1 studentė. Ji atlieka„Erasmus+“ praktiką Liublianoje Slovėnijos Magnetinio rezonanso centre (SLONMR), kurio vadovas yra prof. Janez Plavec. Tai vienas geriausių BMR centrų Europoje, turintis rangą Centre of Excellence. Pridėtoje nuotraukoje Stasė yra pirmoje eilėje antra iš kairės, o Janez Plavec yra pirmoje eileej kraštinis iš dešinės. Ryšiai su prof. J. Plavecu ir šiuo centru buvo užmegzti dar 2002 metais, kai prof. V. Balevičius gavo Europos komisijos stipendiją ir dirbo pas jį 6 mėn. Vėliau pas jį irgi per Erasmus mainus po 1 semestrą dirbo mūsų instituto studentai Vytautas Kilimavičius ir Laurynas Dagys. Visi jų vizitai SLONMR pasibaigdavo bendromis publikacijomis ISI žurnaluose, todėl Prof. Plavec sakydavo, kad mūsų studentus priims visada.
Paskutinis vizitas Stasei buvo labai sėkmingas – ji yra straipsnio viename iš aukščiausio pasaulinio reitingo žurnalų – Journal of American Chemical Society pirmoji autorė!!!
Smalsiems ir besidomintiems gyvybės fizika bei spektroskopija studentams
Smalsiems ir besidomintiems gyvybės fizika bei spektroskopija studentams 😊
Cheminės Fizikos Instituto Molekulių spektroskopijos grupė siūlo mokslines temas studentų vasaros praktikai:
1. Navikinių audinių diagnostika virpesinės spektroskopijos metodu
2. Patogeninių mikroorganizmų tyrimas Infraraudonosios sugerties spektriniu metodu
3. Vaistinių medžiagų aptikimas biologiniuose skysčiuose SERS spektriniu metodu
4. Žemos temperatūros (T<4 K) terpėse izoliuotų molekulių struktūros ir dinamikos tyrimas virpesinės spektroskopijos metodais
5. Supramolekulinių agregatų tyrimas BMR spektriniu metodu.
Reikalavimai studentui siekiant gauti LMT finansavimą:
- 2 arba 3 kurso bakalauro bei 1 kurso magistrantūros studentas
- Paskutinio kurso svertinis vidurkis ne mažiau 8 balų
Susidomėjus prašom kreiptis į grupės vadovą prof. Valdą Šablinską el. paštu: valdas.sablinskas@ff.vu.ltvaldas.sablinskas@ff.vu.lt
! Norint pretenduoti į LMT finansavimą kreiptis iki 2021 kovo 10 d.
Profesinės praktikos, mokslo tiriamojo darbo arba mokslinės tiriamosios praktikos 2020-2021 m. m. rudens semestro gynimai
Profesinės_praktikos_gynimai_institutuose_2020-2021_CHFI.docx
M1 moklso tiriamųjų darbų darbų gynimai Cheminės fizikos institute 2020 m. birželio 22 ir 25 d.
I. Molekulių spektroskopijos (prof. V. Šablinskas) ir Teorinės fizikos i modeliavimo (prof. D. Abramavičius) grupių M1 darbai bus ginami birželio 25 d., nuo 11 val.
pdf failus reikia atsiųsti iki birželio 23 d. 12 val. adresu julija.gorbaniova@ff.vu.lt.
II. Kietojo kūno fizikos grupės (prof. K. Arlauskas) M1 darbai bus ginami birželio 22 d., nuo 10 val.
pdf failus reikia atsiųsti iki birželio 19 d. 17 val. adresu julija.gorbaniova@ff.vu.lt.
Baigiamųjų darbų svarstymai Cheminės fizikos institute 2020 m. birželio 1 d.
Dėlgynimųtvarkos2020m.pavasariosemestre.doc
1. Pirma bakalaurantų komisija klausys teoretikų ir spektroskopistų darbus. Komisijos pirmininkas – prof. V. Šablinskas. Nariai – ChFI teoretikai ir spektroskopistai.
Svarstymai vyks 2020 m. birželio 1 d., 10 val. Bus sudaryta teams grupė "ChFI bakalaurantai I pogrupis".
Baigiamųjų darbų pdf failus reikia atsiųsti iki 2020 m. gegužės 29 d., 12 val. adresu .julija.gorbaniova@ff.vu.lt
2. Antra bakalaurantų komisija klausys kietojo kūno elektronikos darbus. Komisijos pirmininkas – prof. K. Arlauskas. Nariai – ChFI kietojo kūno elektronikos grupės akademiniai darbuotojai.
Svarstymai vyks birželio 1 d. ,10 val. Bus sudaryta teams grupė "ChFI bakalaurantai II pogrupis".
Baigiamųjų darbų pdf failus reikia atsiųsti iki 2020 m. gegužės 29 d., 12 val. adresu julija.gorbaniova@ff.vu.ltjulija.gorbaniova@ff.vu.lt
3. Magistrantų komisija klausys su visomis instituto MTG susijusius baigiamuosius darbus. Komisijos pirmininkas – prof. V. Šablinskas. Nariai – ChFI akademiniai darbuotojai.
Svarstymai vyks 2020 m. birželio 1 d., 14 val. Bus sudaryta teams grupė " ChFI magistrantai".
Magistrantų baigiamųjų darbų pdf failus reikia atsiųsti iki 2020 m. gegužės 29 d.,12 val. adresu julija.gorbaniova@ff.vu.ltjulija.gorbaniova@ff.vu.lt.
Baigiamųjų darbų svarstymai Cheminės fizikos instituto mokslinėse teminėse grupėse 2019 m. gegužės 20 – 24 d.
Pastaba! Pirminiam svarstymui pateikiamas baigiamasi darbas turi būti atspausdintas, bet neįrištas, su visais būtinais parašais tituliniame lape.
|
ChFI mokslinė teminė grupė |
Bakalauro baigiamojo darbo svarstymo pradžia ir vieta (atsakingas asmuo, tel., el. p.) |
Magistro baigiamojo darbo svarstymo pradžia ir vieta (atsakingas asmuo, tel., el. p.) |
Asmuo, pasirašantis ant baigiamojo darbo antraštinio lapo (darbo vieta, tel., el. p.) |
|
Molekulių spektroskopijos |
2019-05-22, 9 val. B336 aud. (NFTMC, Saulėtekio al. 3) (Julija Gorbaniova, tel. (8 5) 223 4560, el.p. julija.gorbaniova@ff.vu.lt) Darbą pristatyti atsakingam asmeniui 2019-05-20, 13-15 val. į A311 kabinetą (NFTMC, Saulėtekio al. 3) |
ChFI direktorius prof. Valdas Šablinskas (B317, NFTMC Saulėtekio al. 3, tel. (8 5) 223 4596, el.p. valdas.sablinskas@ff.vu.lt) |
|
|
Kietojo kūno elektronikos |
2019-05-20, 13:30 val. B336 aud. (NFTMC, Saulėtekio al. 3) (Julija Gorbaniova, tel. (8 5) 223 4560, el.p. julija.gorbaniova@ff.vu.lt) Darbą pristatyti:
|
2019-05-20, 13:30 val. B336 aud. (NFTMC, Saulėtekio al. 3) (Julija Gorbaniova, tel. (8 5) 223 4560, el.p. julija.gorbaniova@ff.vu.lt) Darbą pristatyti:
|
ChFI direktorius prof. Valdas Šablinskas (B317, NFTMC Saulėtekio al. 3, tel. (8 5) 223 4596, el.p. valdas.sablinskas@ff.vu.lt) |
|
Molekulių teorijos ir modeliavimo |
2019-05-24, 14 val. 510 aud. (FF, Saulėtekio al. 9, III rūmai) (doc. Kazimieras Glemža, tel. (8 5) 2366049, el.p. kazimieras.glemza@ff.vu.lt) Darbą pristatyti atsakingam asmeniui iki 2019-05-22, 15 val. į 310 kabinetą (FF, Saulėtekio al. 9, III rūmai) |
2019-05-24, 14 val. 510 aud. (FF, Saulėtekio al. 9, III rūmai) (doc. Kazimieras Glemža, tel. (8 5) 2366049, el.p. kazimieras.glemza@ff.vu.lt) Darbą pristatyti atsakingam asmeniui iki 2019-05-22, 15 val. į 310 kabinetą (FF, Saulėtekio al. 9, III rūmai) |
ChFI direktorius prof. Valdas Šablinskas (B317, NFTMC Saulėtekio al. 3, tel. (8 5) 223 4596, el.p. valdas.sablinskas@ff.vu.lt) |
Publikacijos
| 2025 metai |
|
On the mechanism behind the enhanced solubility of glibenclamide in aqueous ionic liquid solution Žyginta Murnikova, Vytautas Klimavicius, Francesca Mocci, Aatto Laaksonen, Kęstutis Aidas |
Biomolekulinių sistemų modeliavimo grupė
 |
Aidas Kęstutis, prof. dr. Biomolekulinių sistemų modeliavimo grupės vadovas
Saulėtekio al. 3, B 320 kab. Tel. 05 223 4593 |
Nariai
Dr. Dovilė Lengvinaitė
Doktorantė Žyginta Murnikova
Doktorantas Einaras Sipavičius
Moksliniai tyrimai
Teorinis sudėtingų molekulinių sistemų struktūrinių, dinaminių, spektrinių bei termocheminių parametrų modeliavimas yra kasdienė mūsų grupės mokslinė veikla. Šiems parametrams modeliuoti pasitelkiame modernius kompiuterinius metodus - elektroninės struktūros skaičiavimus, molekulių dinamikos simuliacijas bei jungtinius kvantinės mechanikos/molekulinės mechanikos (QM/MM) modelius. Šie metodai leidžia tiksliai prognozuoti įvairias didelių molekulinių sistemų, susidedančių iš tūkstančių ar dešimčių tūkstančių atomų, elektronines savybes. Dažnai naudojame integruotą modeliavimo schemą, kuri apjungia molekulių dinamikos simuliacijas bei QM/MM metodus, o tai įgalina atsižvelgti į molekulių dinamikos įtaką jų elektroninėms savybėms duotomis termodinaminėmis sąlygomis.
Pastaruoju metu itin aktyviai modeliuojame antrosios ir trečiosios kartos joninių skysčių struktūrą bei spektrinius branduolių magnetinio rezonanso parametrus siekdami išaiškinti šių modernių medžiagų bioveikimo molekulinius mechanizmus. Tiriame ne tik šiems skysčiams būdingo nanostruktūrizavimosi ypatumus, bet ir jų įtaką biomolekulių elgsenai ir savybėms. Tampriai bendradarbiaudami su kolegomis iš Lietuvos ir užsienio universitetų, taip pat modeliuojame metalo-organinių karkasų struktūrą ir EPR parametrus, vaistinių junginių termochemines savybes bei supramolekulinėse matricose inkapsuliuotų biomolekulių struktūrinius ypatumus ir branduolių magnetinio rezonanso parametrus.
Mokslinis bendradarbiavimas
Prof. F. Mocci (Kaljario universitetas, Italija)
Prof. Aa. Laaksonen (Stokholmo universitetas, Švedija)
Prof. A. Cedillo (UAM-Iztapalapa, Meksikas, Meksika)
Prof. M. Šimėnas (Vilniaus universitetas)
Dr. V. Klimavičius (Vilniaus universitetas)
Prof. E. Orentas (Vilniaus universitetas)
Studentams
Vilniaus universiteto studentai maloniai kviečiami prisijungti prie Biomolekulinių sistemų modeliavimo grupės ir atlikti savo mokslinės praktikos bei baigiamuosius darbus. Spręsite biofizikiniu ir biocheminiu požiūriu aktualias problemas, naudodami modernius molekulių modeliavimo įrankius bei pasitelkdami Vilniaus universiteto superkompiuterį. Grupės studentai labai dažnai pristato savo mokslinės veiklos rezultatus studentiškose ir nacionalinėse mokslinėse konferencijose; taip pat atlieka Lietuvos mokslo tarybos finansuojamus mokslinius projektus studijų ar vasaros atostogų metu.
Papildoma informacija
Spauskite šią nuorodą <http://web.vu.lt/ff/k.aidas/lt/>
Biomolekulinių sistemų modeliavimo grupė
Informacija ruošiama.
Knygos
Atomo fizika (Andrius Poškus)
Atomo fizika ir branduolio fizikos eksperimentiniai metodai. Priedai (Andrius Poškus)
Branduolio fizika (Andrius Poškus)
Eksperimentinė branduolio fizika (Andrius Poškus)
Elementariosios daleles ir kosminiai spinduliai (Andrius Poškus)
Komutavimas ir maršrutizavimas lokaliuose tinkluose (Feliksas Kuliešius, Kęsturis Svirskas, Artūras Rožė)
Krūvio pernašos vyksmų skaitinis modeliavimas (Andrius Poškus)
Kvantinės chemijos uždavinių rinkinys (Kęstutis Aidas)
Modernioji molekulių virpesinė spektrometrija (Valdas Šablinkas ir Justinas Čeponkus)
Optika (Vaidutis Antanas Šalna)
Signalai telekomunikacijų sistemose (Andrius Poškus)
Taikomoji optika (Vytautas Balevičius)
Mokslas
Cheminės fizikos instituto mokslinė veikla vyksta per biudžetinius ir konkursinius projektus bei doktorantūras.
Šiuo metu yra vykdomi tokie biudžetiniai projektai:
1. FUNKCINIŲ HIBRIDINIŲ IR STRUKTŪRIZUOTŲ MEDŽIAGŲ BEI DANGŲ FOTONIKAI IR ATRANKIEMS JUTIKLIAMS SPEKTROMETRIJA (2015-2019).
Tikslas: Panaudojant įvairius spektrinius metodus gauti išsamią informaciją apie molekulinių darinių struktūrinius parametrus, kuri reikalinga praktiniam jų taikymui fotonikoje ir jutiklių technologijose
2. MOLEKULINIŲ IR KRISTALINIŲ MEDŽIAGŲ ELEKTRONINIŲ SPEKTRŲ SKAIČIAVIMO METODŲ VYSTYMAS (2019-2023).
Tikslai: Kvantinės ir klasikinės mechanikos, kvantinės ir klasikinės elektro¬dinamikos, statistinės fizikos metodų plėtra sandarai bei vyks¬mams atomuose, molekulėse, nanodalelėse ir jų kompleksuose modeliuoti. Medžiagų sąveikos su elektromagnetiniu lauku nuo GHz iki UV ir netiesinės spektroskopijos teo¬rinių aprašymo pagrindų vystymas.
3. NAUJOS FUNKCINĖS MEDŽIAGOS IR SANDAROS (2018-2021).
Tikslas: Naujų organinių, neorganinių ir hibridinių medžiagų sluoksnių bei darinių formavimo technologijos, jų elektrinių, fotoelektrinių ir krūvio pernašos savybių tyrimas.
Mūsų mokslinės kelionės
Informacija ruošiama
Mūsų mokslinės kelionės
Informacija ruošiama
Įvykiai institute
Informacija ruošiama
Svečiai
Informacija ruošiama
Naujienos
2023-09-18 Plazmos fizikos seminarai vyks penktadieniais, 9.00 val. NFTMC B435 kab.
Besidominčius plazmos fizika, ar šiaip teorine fizika, kviečiame prisijungti prie plazmos fizikos seminarų, kurie vyks penktadieniais, 9.00 val. NFTMC B435 kab.
Pirmasis seminaras įvyks 2023 m. rugsėjo 29 d.
Seminarų metu planuojame nagrinėti vadovėlį "Introduction to Plasma Physics: With Space, Laboratory and Astrophysical Applications", Gurnett ir Bhattacharjee.
Pradinis planas yra per vienerius mokslo metus pereiti tiek knygos kiek pavyks, o tada nuspręsti, ar tęsti šia tematika seminarus ir kitais mokslo metais.
Jeigu susidomėjote, parašykite, įtrauksiu į seminarų dalyvių e-paštų sąrašą.
Keletas komentarų:
- Mūsų grupelė panašaus pobūdžio seminarus daro nuo 2016 metų.
- Teoriniai seminarai vyksta taip, kad kiekvieną savaitę numatytas pranešėjas (krūvį bandome dalintis, bet saugome labai užimtus žmones) pristato tam tikrą medžiagos dalį. Pristatymai vyksta rašant ant lentos. Tai leidžia palaikyti pakankamai lėtą tempą, kad visi galėtų suprasti, kas vyksta. Kartojimai/apžvalgos kartais daromi ir su skaidrėmis.
- Paskaitų medžiagoje yra uždavinių, kuriuos planuojame pasidalinti ir išspręsti. Stengiamės išspręsti visus uždavinius.
- Seminarų trukmė - apie 1.5 - 2 val.
- Seminarai vyksta anglų kalba, kadangi vienas iš seminarų iniciatyvinės grupės narių yra Thomas Gajdosik.
Dr. Andrius Gelžinis
2023-06-06 Dr. Roko Dobužinsko interviu LRT laidoje "Laba diena, Lietuva"
 |
 |
VU FF Cheminės fizikos instituto mokslo darbuotojas dr. Rokas Dobužinskas jau daugiau nei dešimtmetį dirba su jonizuojančia spinduliuote, dėsto Radiacinės ekologijos ir saugos kursą, kalbinamas viešoje erdvėje įvairiomis fizikinėmis temomis. Ši kartą R. Dobužinskui teko sudalyvauti tiesioginiame eteryje "Laba diena, Lietuva" su Guoda Pečiulyte. Buvo diskutuojama apie Kachovkos hidroelektrinės katastrofą ir Fizikos fakulteto darbuotojas aptarė Zaporožės atominei elektrinei kylančias grėsmes.
Laidą galite pažiūrėti LRT mediatekoje (2023-06-06, tema nuo 17 min):
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000280027/laba-diena-lietuva
Laimėtas finansavimas mokslininkų grupių projektui “Elektrocheminės degradacijos ir senėjimo procesų vandeninėje terpėje tyrimai NASICON tipo medžiagose: link in situ BMR (ELEGRANT)" (2023 – 2026 m.)
Pavadinimas: Elektrocheminės degradacijos ir senėjimo procesų vandeninėje terpėje tyrimai NASICON tipo medžiagose: link in situ BMR (ELEGRANT).
Projekto Nr.: P-MIP-23-146.
Projekto vykdymo laikotarpis: 2023 m. balandžio 1 d. – 2026 m. kovo 31 d.
Projekto vadovas: dr. Vytautas Klimavičius.
Dabartinis perėjimas prie tvaresnių energijos ir medžiagų sistemų reikalauja reikšmingų energijos gamybos ir kaupimo technologijų, pagrįstų nekritinėmis medžiagomis. Alternatyvios technologijos, tokios kaip vandeninės Na-jonų baterijos, energijos tankio sąskaita, kas mažiau svarbu stacionariam elektros tinklo stabilizavimo taikymui, galėtų išspręsti daugelį saugumo, sąnaudų ir tvarumo problemų. Projekto ELEGRANT tikslas yra prisidėti prie perėjimo link tvarios energijos naudojimo. Tai bus siekiama kuriant NASICON struktūros (Na Super Ionic CONductor) medžiagas, skirtas elektrocheminiams taikymams. Tam pasiekti reikia atlikti eksperimentinius tyrimus ir suprasti ryšį tarp molekulinės struktūros ir makroskopinių savybių. Kietojo kūno BMR spektroskopija suteikia informacijos apie tiriamųjų sistemų savybes molekuliniu lygmeniu ir yra jautri aptikti kristalines ir amorfines tiriamų sistemų fazes, kas dažnai yra neįmanoma taikant kitus eksperimentinius metodus. Projekto ELEGRANT tikslas yra atlikti išsamius ex-situ ir in-situ kietojo kūno BMR tyrimus NASICON tipo medžiagoms. Tam bus taikoma MAS (Magic Angle Spinning), MQMAS (Multiple Quantum MAS), REDOR-tipo (Rotational Echo Double Resonance) ir plačiajuosčio BMR metodikos.
Projekto ELEGRANT idėja
Projekto rezultatai prisidės prie NASICON tipo medžiagų tolesnio panaudojimo baterijų technologijose ir BMR spektroskopijos vystymo ir plėtojimo funkcinių medžiagų tyrimuose.
Laimėtas finansavimas LMT mokslininkų grupių projektui "Optiškai jautrių molekulių agregacijos ir spektroskopinių savybių modeliavimas (Modeling aggregation and detection properties of optically active molecules)" (2023 – 2026 m.)
Pavadinimas: Optiškai jautrių molekulių agregacijos ir spektroskopinių savybių modeliavimas (Modeling aggregation and detection properties of optically active molecules).
Projekto vykdymo laikotarpis: 2023 m. balandžio 1 d. – 2026 m. kovo 31 d.
Projekto vadovas: prof. Darius Abramavičius.
Santrauka
Gamtoje sutinkamos porfirino makrociklą turinčios molekulės (pvz. chlorofilai) fotosintezėje yra naudojamos kaip saulės energijos koncentratoriai ir konvetreriai. Agregacija keičia optinio sužadinimo energijos tarpą, todėl agreguonatis molekulėms gaunami efektyvūs energijos pernašos kanalai, kurie nukreipia energiją eksitonų pavidalu į krūvio atskyrimo kompleksus. Konjuguotos molekulės dažnai savaime organizuojasi į agregatus (kartais į mikrokristalus), kurie turi įtakos optinėms ir mechaninėms savybėms. Tokie molekuliniai agregatai yra veiksmingi perduodant ir konvertuojant energiją arba kaip super jautrūs jutikliai. Sugerties ir fluorescencijos linijų padėtis bei fluorescencijos gesimo trukmė yra svarbiausi šių kompleksų parametrai. Pirmieji du yra susiję su elektroniniais šuoliais, paskutinis – su virpesių indukuotu elektroniniu kvantmechaniniu supainiojimu. Tačiau agregatų molekulinė struktūra yra mikroskopiniu mastu yra mažai ištyrinėta, todėl agreguotos medžiagos turi didelį nenuspėjamumo laipsnį. Gautos tūrinės savybės priklauso nuo konformacinių pokyčių, elektroninių ir vibracinių savybių bei tarpmolekulinių sąveikų. Šiame projekte optiškai aktyvių molekulių agregacija bus modeliuojama naudojant kompiuterinį molekulinės mechanikos metodą, siekiant gauti agreguotas struktūras. Molekulių elektroninės ir vibracinės savybės bus tiriamos hibridinės kvantinės mechanikos metodais. Agregatų spektrinės savybės bus charakterizuojamos naudojant kvantinių koreliacinių funkcijų metodus.
Doc. V. Klimavičius laimėjo VU fondo papildomą paramą (2022)
Jaunas instituto docentas Vytautas Klimavičius šiais metais laimėjo VU fondo papildomą paramą skirtą iš mokslinio darbo užsienyje grįžusių gabių jaunųjų mokslininkų sėkmingesnei integracijai Vilniaus universitete. Vytautas trejus metus dirbo mokslinį darbą Darmštato technikos universitete Vokietijoje. Jis taip pat stažavosi Lenkijoje, Slovėnijoje, yra laimėjęs prestižinę Alexander von Humboldt fondo stipendiją, skirtą podoktorantūros stažuotojams.
VU fondo direktorius J. Noreika kartu laureatu V. Klimavičiumi
Doc. Vytauto Klimavičiaus Vokietijoje sukauptos žinios apie kietojo kūno branduolių magnetinio rezonanso (BMR) spektroskopiją ir jos taikymus funkcinių medžiagų tyrimuose bus pritaikomos Fizikos fakulteto Cheminės fizikos institute. Jaunojo mokslininko tyrimų lauke – ir dinaminė branduolių poliarizacija (DNP), šiuo metu viena iš perspektyviausių BMR hiperpoliarizacijos sričių.
Dr. Vytautas Klimavičius palaiko tamprius bendradarbiavimo ryšius su kolegomis iš Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Japonijos, JAV ir kt. Tyrėjo tarptautiniai ryšiai sustiprins VU Fizikos fakulteto Cheminės fizikos instituto Magnetinių rezonansų mokslinę grupę, o tuo pačiu ir VU tarptautinį konkurencingumą.
Iš dešinės į kairę: Fizikos fakulteto dekanas J. Šulskus, laureato mokslinis vadovas V. Balevičius,
laureatas V. Klimavičius ir Cheminės fizikos direktorius V. Šablinskas džiaugiasi laimėta VU fondo parama (2022 09 22)
Neakademiniai darbuotojai
| Darbuotojas | Kontaktai | Darbo adresas |
|
Gorbaniova Julija, Instituto administratorė, projektų administratorė |
05 223 4560 |
Saulėtekio al. 3, LT-10257 Vilnius A311 kab. |
| Jurka Vidmantas Vyresnysis laborantas |
05 236 6097 vidmantas.jurka@ff.vu.ltvidmantas.jurka@ff.vu.lt |
Saulėtekio al. 9, III rūmai, Vilnius DFA kab. |
| Juška Giedrius Vyresnysis laborantas |
05 223 4554 giedrius.juska@ff.vu.ltgiedrius.juska@ff.vu.lt |
Saulėtekio al. 3, LT-10257 Vilnius A305 kab. |
| Bankovskaitė Goda Laborantė |
||
| Bubilaitis Vytautas Laborantas, projekto specialistas |
05 223 4559 |
Saulėtekio al. 3, Vilnius Saulėtekio al. 9, III rūmai, Vilnius |
MŪSŲ SENJORAI
Arlauskas Kęstutis, VU senjoras
Pažėra Aloyzas Antanas, VU senjoras
Valentas Gaidelis, VU senjoras
Lozovski Tadeuš, VU senjoras
Sidaravičius Donatas Jonas, VU senjoras
Doktorantai
DOKTORANTAI
 |
Baidya Arunjyoti Doktorantas nuo 2024 m. Saulėtekio al. 3, A310 kab. Tel. 05 223 4559 arunjyoti.baidya@ff.vu.ltPreliminari disertacijos tema: Development of simulation approaches for nonlinear spectrospopy og molecular complex (Molekulinių kompleksų netiesinės spektroskopijos modeliavimo metodų vystymas) Vadovas: prof. Darius Abramavičius |
|
Mikalčiūtė Austėja Doktorantė nuo 2023 m. Preliminari disertacijos tema: MOLEKULINIŲ SISTEMŲ OPTINIAI SUŽADINIMAI: KVANTINĖ DINAMIKA, SLOPINIMAS, RELAKSACIJA Vadovas: prof. Darius Abramavičius |
|
 |
Grašytė Dominyka Doktorantė nuo 2023 m. dominyka.grasyte@ff.stud.vu.ltdominyka.grasyte@ff.stud.vu.lt Saulėtekio al. 3, B324 kab. Preliminari disertacijos tema: SERS SPEKTROSKOPIJOS TAIKYMAS SKYSTOJOJE BIOPSIJOJE Vadovas: Prof. dr. (HP) Valdas Šablinskas |
 |
Garbačauskas Rokas Doktorantas nuo 2022 m. rokas.garbacauskas@ff.stud.vu.lt Preliminari disertacijos tema: KVANTINĖS CHEMIJOS MODELIŲ PAPILDYMAS MAŠININĖS ANALIZĖS METODAIS Vadovas: dr. Stepas Toliautas |
 |
Franukevičius Jonas Projekto jaunesnysis mokslo darbuotojas Doktorantas nuo 2022 m. Preliminari disertacijos tema: KVANTINĖS CHEMIJOS PANAUDOJIMAS KURIANT KVANTINIUS KOMPIUTERIUS Vadovas: Doc. dr. Mindaugas Mačernis |
 |
Murnikova Žyginta Lektorė Doktorantė nuo 2022 m. Saulėtekio al. 3, A 310 kab. zyginta.einoryte@ff.stud.vu.lt Tel. 05 223 4559 Preliminari disertacijos tema: BIOAKTYVIŲ JONINIŲ SKYSČIŲ STRUKTŪRINIŲ IR SPEKTRINIŲ PARAMETRŲ MODELIAVIMAS MD SIMULIACIJOMIS IR JUNGTINIAIS QM/MM METODAIS Vadovas: doc. dr. Kęstutis Aidas |
 |
Sipavičius Einaras Lektorius Doktorantas nuo 2022 m. Saulėtekio al. 3, A 310 kab. einaras.sipavicius@ff.stud.vu.lt Tel. 05 223 4559 Preliminari disertacijos tema: NANOSTRUKTŪRIZAVIMASIS JONINIUOSE SKYSČIUOSE – MODELIAVIMAS QM/MD METODAIS Vadovas: doc. dr. Kęstutis Aidas |
 |
Anužienė Gerda Lektorė Doktorantė nuo 2021 m. Preliminari disertacijos tema: PATOGENINIŲ MIKROORGANIZMŲ BIOLOGINIUOSE AUDINIUOSE IDENTIFIKAVIMAS ŠVIESOLAIDINĖS INFRARAUDONOSIOS SPEKTROSKOPIJOS METODU Vadovas: doc. Dr. Justinas Čeponkus |
 |
Mačytė Jogilė Lektorė Doktorantė nuo 2021 m. Saulėtekio al. 3, B 319 kab. jogile.macyte@ff.vu.ltjogile.macyte@ff.vu.lt Preliminari disertacijos tema: VAISTINIŲ MAKROMOLEKULINIŲ MEDŽIAGŲ SPEKTRINĖ KONFORMACINĖ ANALIZĖ Vadovas: Prof. dr. (HP) Valdas Šablinskas |
 |
Bubilaitis Vytautas Saulėtekio al. 3, A 310 kab. Tel. 05 223 4559 Preliminari disertacijos tema: MOLEKULINIŲ AGREGATŲ SPEKTRINĖS CHARAKTERISTIKOS OPTINIUOSE LAUKUOSE PRIE ĮVAIRIŲ INTENSYVUMŲ: NUO KVANTINĖS OPTIKOS LINK DAUGIA-EKSITONINIŲ EFEKTŲ Vadovas: prof. Darius Abramavičius |
 |
Čepas Romualdas Jonas Saulėtekio al. 3, A 310 kab. Tel. 05 223 4559 Preliminari disertacijos tema: KRŪVININKŲ REKOMBINACIJOS IR PERNAŠOS TYRIMAI NETVARKIOSE MEDŽIAGOSE IR JŲ TAIKYMAS OPTOELEKTRINIUOSE PRIETAISUOSE Vadovas: dr. Kristijonas Genevičius |
 |
Diska Laurynas Saulėtekio al. 3, B420 kab. Preliminari disertacijos tema: BALTYMINĖS APLINKOS KARTU SU VANDENILINIŲ RYŠIŲ TINKLU POVEIKIS ORGANINĖSE MOLEKULĖSE FORMUOJANT AKTYVIUS CENTRUS Vadovas: doc. Mindaugas Mačernis |
SĖKMINGAI PABAIGĘ DOKTORANTŪROS STUDIJAS
 |
Adomavičiūtė-Grabusovė Sonata Saulėtekio al. 3, B 319 kab. Preliminari disertacijos tema: BIOLOGINIŲ SKYSČIŲ ŠVIESOLAIDINĖ SERS SPEKTROSKOPIJA Vadovas: Prof. dr. (HP) Valdas Šablinskas Konsultatntė: dr. Olga Bibikova (Berlynas) Daktaro disertacija apginta 2024 m. spalio 24 d. |
 |
Jakučionis Mantas Disertacijos tema: KVANTINIŲ SISTEMŲ RELAKSACIJOS TEORIJA SU GRĮŽTAMUOJU RYŠIU: NUO LAIKO PRIKLAUSANČIO VARIACINIO PRINCIPO METODŲ VYSTYMAS Vadovas: prof. Darius Abramavičius Doktorantūros studijų pradžia – 2019 m. Daktaro disertacija apginta 2024-01-08. |
 |
Bandzevičiūtė Rimantė Saulėtekio al. 3, B 318 kab. rimante.bandzeviciute@ff.vu.lt Tel. 05 223 4595 VIRPESINĖ BIOLOGINIŲ AUDINIŲ SPEKTROSKOPIJA PANAUDOJANT ŠVIESOLAIDINIUS ZONDUS Vadovas: dr. Justinas Čeponkus Doktorantūros studijų pradžia – 2018 m. Daktaro disertacija apginta 2023-07-03. |
 |
Stocka Joanna, dr. Disertacijos tema: COMPUTATIONAL AND EXPERIMENTAL SPECTROSCOPIC STUDIES OF THE H-BOND IN THE HETEROCYCLIC ORGANIC COMPOUNDS Vadovas: Prof. dr. (HP) Valdas Šablinskas Doktorantūros studijų pradžia – 2015 m. Daktaro disertacija apginta 2023-05-24. |
 |
Platakytė Rasa, dr. Asistentė Saulėtekio al. 3, B 319 kab. Tel. 05 223 4594 Disertacijos tema: BIOLOGIŠKAI AKTYVIŲ MOLEKULIŲ STRUKTŪROS, VIDINĖS FOTODINAMIKOS IR SĄVEIKOS SU VANDENS MOLEKULĖMIS TYRIMAS VIRPESINĖS SPEKTROMETRIJOS METODAIS Vadovas: dr. Justinas Čeponkus Doktorantūros studijų pradžia – 2017 m. Daktaro disertacija apginta 2022-07-04. |
 |
Lengvinaitė Dovilė, dr. Vyresnioji lektorė Saulėtekio al. 3, B 319 kab. Tel. 05 223 4594 Disertacijos tema: BMR KVADRUPOLINĖS RELAKSACIJOS MODELIAVIMAS KVANTINĖS MECHANIKOS IR MOLEKULINĖS DINAMIKOS METODAIS Vadovas: dr. Kęstutis Aidas Doktorantūros studijų pradžia – 2016 m. Daktaro disertacija apginta 2021-07-01. |
|
Naujokaitis Arnas, dr. Disertacijos tema: MOLIBDENO SULFIDO (MOS2) IR JO HETEROSTRUKTŪRŲ SINTEZĖ BEI TAIKYMAS VANDENS SKALDYMUI Mokslo kryptis – Medžiagų inžinerija 08T Doktorantūros studijų pradžia – 2010 m. Doktorantūros studijų baigimo metai – 2018. Daktaro disertacija apginta 2022 m. |
|
 |
Nekrasovas Jonas, dr. Mokslo darbuotojas Saulėtekio al. 3, A 301 kab. Disertacijos tema: ORGANINIŲ MEDŽIAGŲ SLUOKSNIŲ OPTOELEKTRONIKOS ĮRENGINIAMS DENGIMAS PURŠKIMO METODAIS Vadovas: dr. Jankauskas Vygintas Doktorantūros studijų pradžia – 2014 m. Daktaro disertacija apginta 2021-09-24. |
 |
Aukštuolis Andrius, dr. Disertacijos tema: SLUOKSNIŲ MORFOLOGIJOS ĮTAKA KRŪVININKŲ PERNAŠAI ORGANINIUOSE LAUKO TRANZISTORIUOSE Vadovas: dr. Nerijus Nekrašas Doktorantūros studijų pradžia – 2014 m. Daktaro disertacija apginta 2021-09-13. |
 |
Velička Martynas, dr. Disertacijos tema: BIOLOGINIŲ SKYSČIŲ PAVIRŠIAUS SUSTIPRINTOS RAMANO SKLAIDOS (SERS) SPEKTROSKOPIJA Vadovas: dr. (HP) Valdas Šablinskas Doktorantūros studijų pradžia – 2016 m. Daktaro disertacija apginta 2021-03-09. |
 |
Dobužinskas Rokas, dr. Saulėtekio al. 3, A 306 kab. Tel. 05 223 4555 Disertacijos tema: JONIZUOJANČIOS SPINDULIUOTĖS ĮTAKA ORGANINIAMS IR HIBRIDINIAMS SLUOKSNIAMS Mokslo kryptis – Medžiagų inžinerija 08T Vadovas: dr. (HP) Kęstutis Arlauskas Doktorantūros studijų pradžia – 2016 m. Daktaro disertacija apginta 2020-09-10. |
 |
Dagys Laurynas, dr. Vyresnysis mokslo darbuotojas Saulėtekio al. 3, B 323 kab. Tel. 05 223 4588 Disertacijos tema: INOVATYVIŲ FUNKCINIŲ MEDŽIAGŲ BMR SPEKTROMETRIJA: STRUKTŪRA IR DINAMINIAI VYKSMAI Mokslo kryptis – Fizika N002 Doktorantūros studijų pradžia – 2018 m. Daktaro disertacija apginta 2019 m. |
 |
Kristinaitytė Kristina, dr. kristina.kristinaityte@mf.vu.lt Disertacijos tema: BMR SPEKTROSKOPIJOS IR DIFUZIJOS VAIZDINIMO PRITAIKYMAS KLINIKOJE TIRIANT PACIENTUS SU 3T MRT Mokslo kryptis – Fizika N002 Daktaro disertacija apginta 2019 m. |
 |
Kausteklis Jonas, dr. Disertacijos tema: VIBRATIONAL SPECTROSCOPY OF INNOVATIVE FUNCTIONAL MATERIALS: AGGREGATES, CONFORMATIONAL AND DYNAMIC PROCESSES Daktaro disertacija apginta 2019 m. |
 |
Tamošaitytė Sandra, dr. Disertacijos tema: LINEAR AND NON-LINEAR VIBRATIONAL MICROSCOPY-BASED CHEMICAL IMAGING OF PATHOLOGIC CENTRAL NERVOUS SYSTEM TISSUE Daktaro disertacija apginta 2018m. |
 |
Klimavičius Vytautas, dr. Vyresnysis mokslo darbuotojas Saulėtekio al. 3, B 323 kab. Tel. 05 223 4588 Disertacijos tema: SOLID STATE NMR SPECTROSCOPY OF COMPLEX INNOVATIVE MATERIAL Daktaro disertacija apginta 2017 m. (Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedra) |
 |
Gelžinis Andrius, dr. Docentas Saulėtekio al. 3, B 423 kab. Tel. 05 223 4660 Disertacijos tema: SPECTROSCOPY OF PHOTOSYNTHETIC MOLECULAR COMPLEXES. THEORETICAL MODELING AND ANALYSIS Daktaro disertacija apginta 2017 m. (Teorinės fizikos katedra) |
 |
Grigaitis Tomas, dr. Disertacijos tema: LEGIRAVIMO ĮTAKA CVD TECHNOLOGIJOS SINX:H SLUOKSNIŲ ELEKTRINĖMS IR OPTINĖMS SAVYBĖMS Daktaro disertacija apginta 2017 m. (Kietojo kūno elektronikos katedra) |
 |
Kamarauskas Egidijus, dr. Mokslo darbuotojas Saulėtekio al. 3, A 305 kab. Tel. 05 223 4546 Disertacijos tema: HIDRAZONO BEI KARBAZOLO KRŪVIO PERNAŠOS DARINIŲ BEI DAŽIKLIŲ SAULĖS ELEMENTAMS TYRIMAI Daktaro disertacija apginta 2017 m. (Kietojo kūno elektronikos katedra) |
 |
Važgėla Julius, dr. Disertacijos tema: KRŪVININKŲ PERNAŠA IR REKOMBINACIJA ORGANINĖSE TŪRINĖSE HETEROSANDŪROSE Daktaro disertacija apginta 2017 m. (Kietojo kūno elektronikos katedra) |
 |
Pučetaitė Milda, dr. Disertacijos tema: VIBRATIONAL SPECTROSCOPY AND MICROSPECTROSCOPIC IMAGING OF URINARY STONES AND BIOLOGICAL FLUIDS Daktaro disertacija apginta 2016 m. |
|
Lenkevičiūtė-Vasiliauskienė Bronė, dr. Disertacijos tema: ORGANINIAMS OPTOELEKTRONINIAMS PRIETAISAMS SKIRTŲ BIPOLINIŲ JUNGINIŲ SINTEZĖ IR JŲ SAVYBIŲ TYRIMAS Daktaro disertacija apginta 2016 m. (Kietojo kūno elektronikos katedra) |
|
 |
Butkus Vytautas, dr. Disertacijos tema: DECOHERENCE AND DEPHASING OF VIBRONIC EXCITONS Daktaro disertacija apginta 2015 m. (Teorinės fizikos katedra) |
 |
Toliautas Stepas, dr. Docentas Saulėtekio al. 3, B 424 kab. Tel. 05 223 4661 Disertacijos tema: Elektroninio sužadinimo procesai fotoaktyviose organinėse molekulėse Mokslo kryptis – Fizika 02P Vadovas: prof. dr. Juozas Šulskus Daktaro disertacija apginta 2014-09-25 (Teorinės fizikos katedra) |
 |
Chmeliov Jevgenij, dr. Docentas, vyresnysis mokso darbuotojas Saulėtekio al. 3, B 423 kab. Tel. 05 223 4660 Disertacijos tema: EXCITATION EVOLUTION AND SELF-REGULATION ABILITY OF PHOTOSYNTHETIC LIGHT-HARVESTING SYSTEMS Daktaro disertacija apginta 2015 m. (Teorinės fizikos katedra) |
 |
Balevičius Vytautas, Jr., dr. Disertacijos tema: QUANTUM COHERENCE IN MOLECULAR EXCITATION ENERGY TRANSFER AND REGULATION Daktaro disertacija apginta 2013 m. (Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedra) |
 |
Mačernis Mindaugas, dr. Docentas, projekto vadovas, APC HPC "Saulėtekis" vadovas, kompiuterių klasės administratorius Saulėtekio al. 3, B421 kab., Saulėtekio al. 9, 310 kab. Tel. 05 223 4659 / 05 236 6049 Disertacijos tema: ENVIRONMENTAS EFFECTS ON PHOTOINDUCED PROCESSES IN ORGANIC MOLECULES Daktaro disertacija apginta 2011 m. (Teorinės fizikos katedra) |
 |
Urbonienė Vidita, dr. Docentė Saulėtekio al. 3, B 318 kab. Tel. 05 223 4595 Disertacijos tema: KSITONINIŲ ŠVIESĄ SURENKANČIŲ KOMPLEKSŲ - LH2–TEMPERATŪRINĖS SPEKTRINIŲ CHARAKTERISTIKŲ PRIKLAUSOMYBĖS Daktaro disertacija apginta 2007 m. (Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedra) |
 |
Čeponkus Justinas, dr. Docentas Saulėtekio al. 3, B 318 kab. Tel. 05 223 4595 Disertacijos tema: VANDENILINIO RYŠIO IR VAN DER VALSO VANDENS KOMPLEKSŲ, IZOLIUOTŲ ŽEMOS TEMPERATŪROS KIETOSIOSE MATRICOSE, TYRIMAS INFRARAUDONOSIOS SUGERTIES SPEKTRINIAIS METODAIS Daktaro disertacija apginta 2006 m. (Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedra) |
 |
Barisevičiūtė Rūta, dr. Disertacijos tema: 1-ALKENŲ ANTRINIŲ OZONIDŲ KONFORMACINĖ ANALIZĖ Daktaro disertacija apginta 2006 m. |
 |
Mikulskienė Birutė, dr. Daktaro disertacija apginta 2002 m. (Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedra) |
Akademiniai darbuotojai
|
Instituto direktorius |
|
 |
Abramavičius Darius, dr. Molekulių teorijos ir modeliavimo mokslinės grupės vadovas Saulėtekio al. 3, A 312 kab. Tel. 05 223 4544 |
| Instituto direktoriaus pavaduotoja | |
|
Urbonienė Vidita, dr. Saulėtekio al. 3, B 318 kab. Tel. 05 223 4595 |
| Molekulių spektroskopijos mokslinės grupės vadovas | |
 |
Šablinskas Valdas, dr. (HP) APC "SPECTROVERSUM " kontaktinis asmuo Saulėtekio al. 3, B 317 kab. Tel. 05 223 4596 |
| Kietojo kūno fizikos mokslinės grupės vadovas | |
 |
Genevičius Kristijonas, dr. Saulėtekio al. 3, A 304 kristijonas.genevicius@ff.vu.lt Tel. 05 223 4553 |
| Biomolekulinių sistemų modeliavimo grupės vadovas | |
 |
Aidas Kęstutis, dr. Biomolekulinių sistemų modeliavimo grupės vadovas Saulėtekio al. 3, B 320 kab. Tel. 05 223 4593 |
| Branduolių magnetinio rezonanso spektroskopijos grupės vadovas | |
|
Klimavičius Vytautas, dr. Saulėtekio al. 3, B 323 kab. vytautas.klimavicius@ff.vu.lt, https://www.ff.vu.lt/nmr Tel. 05 223 4588 |
| Profesoriai emeritai | |
 |
Balevičius Vytautas, habil. dr. Magnetinių rezonansų spektroskopijos grupės vadovas Saulėtekio al. 3, B 323 kab. vytautas.balevicius@ff.vu.lt, https://www.ff.vu.lt/nmr Tel. 05 223 4588 |
 |
Juška Gytis, habil. dr. Saulėtekio al. 3, A 305 kab. Tel. 05 223 4554 |
 |
Kimtys Liudvikas, habil. dr. Saulėtekio al. 3, B 317 kab. Mob. 0 687 56469 |
 |
Valkūnas Leonas, habil. dr. Saulėtekio al. 3, B 420 kab. Tel. 05 223 4662 |
| Kiti akademiniai darbuotojai | |
|
Adomavičiūtė-Grabusovė Sonata, dr. Saulėtekio al. 3, B 319 kab. |
 |
Aleksa Valdemaras, dr. Saulėtekio al. 3, B 324 kab. Tel. 05 223 4597 |
|
Anužienė Gerda Lektorė, doktorantė nuo 2021 m. |
|
Baidya Arunjyoti Projekto jaunesnysis moklso darbuotojas, doktorantas nuo 2024 m. Saulėtekio al. 3, A310 kab. Tel. 05 223 4559 |
 |
Baliulytė Laura, dr. Mokslo darbuotoja Saulėtekio al. 9, III rūmai, 314 kab. Saulėtekio al. 3, B420 kab. Tel. 05 223 4662 |
|
Bandzevičiūtė Rimantė, dr. Saulėtekio al. 3, B 318 kab. rimante.bandzeviciute@ff.vu.lt Tel. 05 223 4595 |
|
Chmeliov Jevgenij, dr. Saulėtekio al. 3 Tel. 05 223 4660 |
|
Čepas Romualdas Jonas Saulėtekio al. 3, A 310 kab. Tel. 05 223 4559 |
 |
Čeponkus Justinas, Prof. dr. Saulėtekio al. 3, B 318 kab. Tel. 05 223 4595 |
|
Dagys Laurynas, dr. Vyresnysis mokslo darbuotojas Saulėtekio al. 3, B 323 kab. Tel. 05 223 4588 |
|
Dobužinskas Rokas, dr. Saulėtekio al. 3, A 306 kab. Tel. 05 223 4555 |
|
Franukevičius Jonas Projekto jaunesnysis mokslo darbuotojas |
|
Gelžinis Andrius, dr. Saulėtekio al. 3, B 423 kab. Tel. 05 223 4660 |
 |
Glemža Kazimieras, dr. Saulėtekio al. 9, III rūmai, 310 kab. Tel. 05 236 6049 |
 |
Gruodis Alytis, dr. Saulėtekio al. 9, III rūmai, 705 kab. |
 |
Jankauskas Vygintas, dr. Saulėtekio al. 3, A 308, A 328 kab. Tel. 05 223 4548 |
|
Kamarauskas Egidijus, dr. Saulėtekio al. 3, A 307 kab. Tel. 05 223 4549 |
|
Lengvinaitė Dovilė, dr. Vyresnioji lektorė Saulėtekio al. 3, B 319 kab. Tel. 05 223 4594 |
|
Mačernis Mindaugas, dr. Saulėtekio al. 3 (NFTMC), B 421 kab. Saulėtekio al. 9 (FF), 310 kab. Tel. 05 223 4659 / 05 236 6049 |
|
Mačytė Jogilė Lektorė, doktorantė nuo 2021 m. Saulėtekio al. 3, B 319 kab. |
 |
Maldžius Robertas, dr. Saulėtekio al. 3, A 307 kab. Tel. 05 223 4546 |
 |
Maršalka Arūnas, dr. Saulėtekio al. 3, B 320 kab. Tel. 05 223 4593 |
|
Murnikova Žyginta Lektorė, doktorantė nuo 2022 m. Saulėtekio al. 3, A 310 kab. zyginta.einoryte@ff.stud.vu.lt Tel. 05 223 4559 |
|
Nekrasovas Jonas, dr. Saulėtekio al. 3, A 301 kab. |
 |
Nekrašas Nerijus, dr. Saulėtekio al. 9, III rūmai, 604, Saulėtekio al. 3, A 301 kab. |
 |
Niaura Gediminas, dr. Multibangės Ramano spektroskopijos grupės vadovas Saulėtekio al. 7, Vilnius, C419 kab. Tel. 05 223 4402 |
 |
Poškus Andrius, dr. Saulėtekio al. 9, III rūmai, 608 kab. Tel. 05 236 6058 |
|
Sipavičius Einaras Lektorius, doktorantas nuo 2022 m. Saulėtekio al. 3, A 310 kab. einaras.sipavicius@ff.stud.vu.lt Tel. 05 223 4559 |
 |
Sliaužys Gytis, dr. Saulėtekio al. 3, A 304, A 331, A 332 kab. Tel. 05 223 4553 |
 |
Šulskus Juozas, dr. Saulėtekio al. 9, 310 kab.
|
|
Toliautas Stepas, dr. Saulėtekio al. 3, B 424 kab. Tel. 05 223 4661 |
 |
Tumonis Liudas, dr. Saulėtekio al. 3, A 309 kab. Tel. 05 223 4558 |
 |
Viliūnas Mindaugas, dr. Saulėtekio al. 3, A 301, A 333 kab. Tel. 05 223 4563 |
Darbuotojai
Mokslo metų pradžios šventė Kairėnų botanikos sode (2022 m. rugsėjo 2 d.)
Mūsų dėstytojai
Cheminės fizikos institutas buvo suformuotas 2017 metais, sujungiant 3 fizikos fakulteto katedras: (I) Bendrosios fizikos ir spektroskopijos; (II) Teorinės fizikos bei (III) Kieto kūno elektronikos, perimant tiek katedrų mokslines kryptis tiek ir dėstomus kursus. Istoriškai šių katedrų pedagogai dėstė daug bendrosios fizikos kursų bei buvo atsakingi už fizikos pagrindų dėstymą kituose fakultetuose, tokiuose kaip Chemijos, Medicinos, Matematikos bei Gamtos. Instituto dėstytojai dėsto tiek bendrus fizikus kursus tiek ir specializuotus kursus. Jie yra patyrę pedagogai ir ta patirtis atsispindi dėstymo kokybėje. Pvz., instituto profesorius Kęstutis Arlauskas Fizikos fakultete ne kartą buvo išrinktas geriausiu fakulteto dėstytoju. Instituto dėstytojai (K. Genevičius, E. Chmeliov, A. Gruodis ir kiti) taip pat aktyviai dalyvauja itin gabių mokinių papildomo ugdymo mokyklos „Fizikos olimpas“ veikloje.
|
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
|
 |
 |
 |
 |
 |
 |
|
 |
 |
 |
 |
 |
|
 |
|
|
Nr. |
Pavardė, vardas |
Pareigos |
Rudens semestro kursai |
Pavasario semestro kursai |
|
1. |
Abramavičius Darius |
Prof. |
– |
Taikomoji termodinamika (BA2) Atsako funkcijų teorija (MA1) |
|
5. |
Jankauskas Vygintas |
Prof. |
– |
Informacijos registravimo fizikiniai ir techniniai pagrindai |
|
6. |
Niaura Gediminas |
Prof. |
– |
Paviršiaus ir nanodarinių fizika (MA1) |
|
7. |
Šablinskas Valdas |
Prof. |
Modernioji optika ir spektroskopija (doktorantams) Biofizikos laboratoriniai darbai (GMC, MA1) Modernioji virpesinė spektroskpopija (MA1) |
Eksperimentinė fizika (BA2) Vibrational spectroscopy of polyatomic molecules (Erasmus) Molekulių spektroskopija (B4) Optiniai bijojutiklai (MA1) Eksperimentinė spektroskopija (MA1) |
|
9. |
Valkūnas Leonas |
Prof. |
– |
– |
|
10. |
Aleksa Valdemaras |
Doc. |
Sveikatos fizika (MF, BA1) Fizikos didaktika (FSF, PPS, gretutinės dtudijos) |
Fizikos didaktika (FSF, PPS) |
|
12. |
Chmeliov Jevgenij |
Doc. |
Kvantinė mechanika I/II d. (BA3) Kvantinės mechanikos pradmenys (BA3) |
Matematinių metodų taikymai fizikoje (BA2) |
|
13. |
Čeponkus Justinas |
Doc. |
– |
Kompiuterių aparatinė ir programinė įranga (BA1) |
|
14. |
Glemža Kazimieras |
Doc. |
– |
Matematinės fizikos lygtys (BA2) |
|
15. |
Gruodis Alytis |
Doc. |
Bendroji fizika (Mechanika) I/VI d. (BA1) Studijų įgūdžiai ir darbo sauga (BA1) Mechanika ir termodinamika (BA1) Sisteminė programinė įranga (BA2) |
Bendroji fizika IV/VI d. (BA2) Optika ir atomo fizika (BA2) |
|
17. |
Mačernis Mindaugas |
Doc. |
Objektinis programavimas (BA2) Duomenų bazių valdymas (BA4) Klasikinė ir kvantinė molekulių dinamika (MA2) |
Serverinių sistemų valdymas (BA2) Kvantinių kompiuterių įvadas (BA3) Kvantinė informacija ir kriptografija (MA1) |
|
18. |
Maldžius Robertas |
Doc. |
Eksperimentinė fizika III/VI d. (BA2) Elektra ir magnetizmas (BA2) |
Elektra ir magnetizmas (BA1) Energiją taupančios puslaidininkinės technologijos (MA1) |
|
19. |
Maršalka Arūnas |
Doc. |
Studijų įgūdžiai ir darbo sauga (BA1) Atmosferos fizika (BA2) |
Energetika ir aplinka (BA2) Fizika (CHGF, BA1) |
|
20. |
Nekrašas Nerijus |
Doc. |
Virpesiai ir bangos (BA3) |
– |
|
21. |
Poškus Andrius |
Doc. |
Bendroji fizika V/VI d. (BA3) Eksperimentinė fizika V/VI d. (BA3) Branduolio ir elementariųjų dalelių fizika (BA3) |
Bendroji fizika IV/IV d. (BA2) Vyksmų puslaidininkiniuose prietaisuose modeliavimas (BA4) |
|
22. |
Viliūnas Mindaugas |
Doc. |
Kompiuterizuotieji fizikiniai ir technologiniai matavimai (BA3) |
Molekulių fizika ir termodinamika (BA1) Mikroprocesorių technologijos (BA2) Kompiuterizuotieji fizikiniai ir technologiniai matavimai (BA2) |
|
24. |
Urbonienė Vidita |
Doc. |
Nanomedžiagų chemijos studijų įvadas, Studijų įvadas (ChGF, BA1) Fizika (ChGF, BA2) |
Fizika (GMC, BA1) Fizika (ChGF, BA1) |
|
26. |
Gelžinis Andrius |
Asist. |
Fizikinė kinetika (MA1) |
Teorinė mechanika (BA2) Matematinių metodų taikymai fizikoje (BA2) Kompiuterizuotieji optimizavimo metodai (MA1) |
|
27. |
Aidas Kęstutis |
Lekt. |
Kvantinė chemija (ChGF, BA2) |
|
|
29. |
Sliaužys Gytis |
Lekt. |
Studijų įgūdžiai ir darbo sauga (BA1) Virpesiai ir bangos (BA3) |
– |
|
30. |
Toliautas Stepas |
Doc. |
Programavimo įvadas (BA1) Programavimo įvadas (BA2) Dirbtinis intelektas (MA2) |
Skaitiniai metodai (BA2) |
|
31. |
Bandzevičiūtė Rimantė |
Asis., m.d. |
Fizika (ChGF, BA2) |
Optika (BA2) Fizika (ChGF, BA1) |
|
32. |
Lengvinaitė Dovilė |
Vyr. lekt. |
Fizika (ChGF, BA2) |
Fizika (ChGF, BA1) |
|
33. |
Platakytė Rasa |
Lekt. |
Fizika (ChGF, BA2) |
Optika (BA2) Optoelektronika (BA2) Molekulių spektroskopija (BA4) |
|
35. |
Genevičius Kristijonas |
vyriaus. m.d. |
Mechanika ir termodinamika (BA1) |
– |
|
38. |
Tumonis Liudas |
vyr.m.d. |
Kosmoso technologijų pagrindai (BA3) |
– |
|
39. |
Nekrasovas Jonas |
j.m.d. |
– |
– |
Rašto darbai
2024-2025 m. m. pavasario semestro mokslo tiriamųjų darbų gynimai Cheminės fizikos institute
|
Institutas, atsakingas asmuo |
Mokslo tiriamojo darbo magistrantams gynimo data, laikas ir vieta (Kaip Rašto darbas pateikiamas iki gynimo atsakingam asmeniui) |
|
Cheminės fizikos institutas Instituto administratorė Julija Gorbaniova |
2025 m. birželio 26 d., 10 – 15 val. Saulėtekio al. 3, B336 Darbus pdf formatu atsiųsti iki birželio 23 d., 10 val. adresu julija.gorbaniova@ff.vu.ltjulija.gorbaniova@ff.vu.lt |
|
Studentų sąrašas (bendra komisija)* |
|
1. Lemežis Rokas 2. Mikalauskas Lukas 3. Malmiga Benjaminas 4. Pukalskaitė Klaudija 5. Rindzevičius Paulius 6. Taraškevičius Tautvydas 7. Daškevič Tomaš 8. Sakavičius Danielius 9. Milkevičius Ričardas 10. Balkus Oskaras |
* Eiliškumas – atsitiktinis
2024-2025 m. m. pavasario semestro baigiamųjų darbų svarstymai Cheminės fizikos institute
2024/2025 m. m. pavasario semestro baigiamųjų darbų svarstymai Cheminės fizikos institute
|
Institutas, atsakingas asmuo |
Baigiamųjų darbų bakalaurams ir magistrams svarstymo data, laikas ir vieta (Kaip Rašto darbas pateikiamas iki gynimo atsakingam asmeniui) |
|
Cheminės fizikos institutas Instituto administratorė Julija Gorbaniova |
1. Komisija (Molekulių teorijos ir modeliavimo grupė, prof. D. Abramavičius) 2025 m. gegužės 15 d., 9 – 12 val. Saulėtekio al. 9, III rūmai, 311 aud. Darbus pdf formatu atsiųsti iki gegužės 13 d., 10 val. adresu julija.gorbaniova@ff.vu.ltjulija.gorbaniova@ff.vu.lt |
|
2. Komisija (Molekulių spektroskopijos grupė, prof. V. Šablinskas) 2025 m. gegužės 15 d., 13 – 16 val. Saulėtekio al. 9, III rūmai, 311 aud. Darbus pdf formatu atsiųsti iki gegužės 13 d., 10 val. adresu julija.gorbaniova@ff.vu.ltjulija.gorbaniova@ff.vu.lt |
|
|
3. Komisija (Kietojo kūno elektronikos grupė, dr. K. Genevičius) 2025 m. gegužės 15 d., 10 – 16 val. Saulėtekio al. 9, III rūmai, 510 aud. Darbus pdf formatu atsiųsti iki gegužės 13 d., 10 val. adresu julija.gorbaniova@ff.vu.ltjulija.gorbaniova@ff.vu.lt |
| Studentų sąrašai* | ||
|
1 komisija (prof. D. Abramavičius) |
2 komisija (prof. V. Šablinskas) |
3 komisija (dr. K. Genevičius) |
|
1. Eimantas Urniežius 2. Rugilė Žalkauskaitė 3. Egidijus Vilčiauskas 4. Goda Bankovskaitė 5. Justinas Minkevičius 6. Justina Vaičaitytė
7. Dominykas Borodinas 8. Jorūnas Dobilas |
1. Emilis Čiupaila 2. Adomas Valeika 3. Kamilė Miliškevičiūtė 4. Vilius Čirgelis 5. Mykolas Šikas
6. Aurimas Dubauskas 7. Matvei Kapacheuski 8. Džiugas Vyšniauskas |
1. Martynas Valukonis 2. Martynas Stonkus 3. Gytė Marcinkutė 4. Justas Lebedevas 5. Arijus Lankauskas 6. Ignas Vežikauskas 7. Aleksandr Roberto Budzan 8. Vėjūnas Jurkus 9. Simas Klioštoraitis 10. Nedas Marušauskas 11. Kornelija Kairytė 12. Nomeda Birutė Tvaskaitė 13. Kornelija Grišmanauskaitė |
*Eiliškumas – atsitiktinis
Profesinės praktikos gynimai Cheminės fizikos institute (2024-2025 m.m. rudens semestras)
Šviesos technologijų studentams
2024 m. gruodžio 20 d., 10-13 val., Saulėtekio al. 3 (NFTMC), B336 seminarų kambarys.
Darbus pdf formatu atsiųsti iki gruodžio 18 d., 12 val. adresu julija.gorbaniova@ff.vu.ltjulija.gorbaniova@ff.vu.lt.
Ne šviesos technologijų studentams
1 komisija (prof. D. Abramavičius -Molekulių teorijos ir modeliavimo grupė)
2025 m. sausio 23 d., 10-13 val., Saulėtekio al. 3 (NFTMC), B336 seminarų kambarys.
Darbus pdf formatu atsiųsti iki sausio 21 d., 12 val. adresu julija.gorbaniova@ff.vu.ltjulija.gorbaniova@ff.vu.lt
2 komisija (prof. V. Šablinskas – Molekulių spektroskopijos grupė)
2025 m. sausio 23 d., 13-15 val., Saulėtekio al. 3 (NFTMC), B336 seminarų kambarys.
Darbus pdf formatu atsiųsti iki sausio 21 d., 12 val. adresu julija.gorbaniova@ff.vu.ltjulija.gorbaniova@ff.vu.lt
3 komisija (dr. K. Genevičius – Kietojo kūno elektronikos grupė)
2025 m. sausio 24 d., 10-15 val., Saulėtekio al. 3 (NFTMC), B336 seminarų kambarys.
Darbus pdf formatu atsiųsti iki sausio 22 d., 12 val. adresu julija.gorbaniova@ff.vu.ltjulija.gorbaniova@ff.vu.lt
SVARBU! Jeigu darbo vadovas negalės asmeniškai dalyvauti gynime, jo atsiliepimas turi būti pateiktas komisijai raštu.
Šviesos technologijų baigiamųjų darbų gynimas Cheminės fizikos institute (2024-2025 m.m. rudens semestras)
2025 m. sausio 10 d., 10-13 val., Saulėtekio al. 3 (NFTMC), B336 seminarų kambarys.
Darbus pdf formatu atsiųsti iki sausio 8 d., 12 val. adresu julija.gorbaniova@ff.vu.ltjulija.gorbaniova@ff.vu.lt.
SVARBU! Jeigu darbo vadovas negalės asmeniškai dalyvauti gynime, jo atsiliepimas turi būti pateiktas komisijai raštu.
Mokslo tiriamųjų darbų gynimas Cheminės fizikos institute (2024-2025 m.m. rudens semestras)
2025 m. sausio 22 d., 13-15 val., Saulėtekio al. 3 (NFTMC), B336 seminarų kambarys.
Darbus pdf formatu atsiųsti iki sausio 20 d., 12 val. adresu julija.gorbaniova@ff.vu.ltjulija.gorbaniova@ff.vu.lt
SVARBU! Jeigu darbo vadovas negalės asmeniškai dalyvauti gynime, jo atsiliepimas turi būti pateiktas komisijai raštu.
Baigiamųjų darbų svarstymai Cheminės fizikos institute 2023/2024 m. m. pavasarį
|
Institutas, atsakingas asmuo |
Baigiamųjų darbų bakalaurams gynimo data, laikas ir vieta (Kaip Rašto darbas pateikiamas iki gynimo atsakingam asmeniui) |
Baigiamųjų darbų magistrantams gynimo data, laikas ir vieta (Kaip Rašto darbas pateikiamas iki gynimo atsakingam asmeniui) |
|
Cheminės fizikos institutas Julija Gorbaniova |
1 komisija (V. Šablinskas – Molekulių spektroskopijos grupė) Gegužės 22 d. (trečiadienis), 9-12 val., Saulėtekio al. 3 (NFTMC), B336 seminarų kambarys. Darbus pdf formatu atsiųsti iki gegužės 21 d., 9 val. adresu julija.gorbaniova@ff.vu.ltjulija.gorbaniova@ff.vu.lt. 2 komisija (D. Abramavičius -Molekulių teorijos ir modeliavimo grupė) Gegužės 24 d. (penktadienis), 9-12 val., Saulėtekio al. 9, III rūmai (Fizikos fakultetas), 311 aud. Darbus pdf formatu atsiųsti iki gegužės 22 d., 10 val. adresu julija.gorbaniova@ff.vu.ltjulija.gorbaniova@ff.vu.lt 3 komisija (K. Genevičius – Kietojo kūno elektronikos grupė) Gegužės 23 d. (ketvirtadienis), 10-16 val., Saulėtekio al. 3 (NFTMC), B336 seminarų kambarys. Darbus pdf formatu atsiųsti iki gegužės 21 d., 10 val. |
1 komisija (V. Šablinskas – Molekulių spektroskopijos grupė) Gegužės 22 d. (trečiadienis), 12-13 val., Saulėtekio al. 3 (NFTMC), B336 seminarų kambarys. Darbus pdf formatu atsiųsti iki gegužės 21 d., 9 val. adresu julija.gorbaniova@ff.vu.ltjulija.gorbaniova@ff.vu.lt. 2 komisija (D. Abramavičius -Molekulių teorijos ir modeliavimo grupė) Gegužės 24 d. (penktadienis), 13-15 val., Saulėtekio al. 9, III rūmai (Fizikos fakultetas), 311 aud. Darbus pdf formatu atsiųsti iki gegužės 22 d., 10 val. |
SVARBU! Jeigu darbo vadovas negalės asmeniškai dalyvauti gynime, jo atsiliepimas turi būti pateiktas komisijai raštu.
Profesinės praktikos, Baigiamojo darbo (ŠT), Mokslo tiriamojo darbo 2023/2024 m. m. rudens semestro gynimai institutuose
|
Institutas, atsakingas asmuo |
Profesinės praktikos bakalaurams gynimo data, laikas ir vieta (Kaip Rašto darbas pateikiamas iki gynimo atsakingam asmeniui) |
Mokslo tiriamojo darbo magistrantams gynimo data, laikas ir vieta (Kaip Rašto darbas pateikiamas iki gynimo atsakingam asmeniui) |
|
Cheminės fizikos institutas (Julija Gorbaniova, tel. (8 5) 223 4560, |
2023-12-19, 10:00-11:30 val. NFTMC B336 (Prof. praktika Šviesos technologijų studentams) Darbus siųsti julija.gorbaniova@ff.vu.ltjulija.gorbaniova@ff.vu.lt iki gruodžio 18 d., 12 val. 2024-01-10, 13:00-14:30 val. NFTMC B336 (BD Šviesos technologijų studentams) Darbus siųsti julija.gorbaniova@ff.vu.ltjulija.gorbaniova@ff.vu.lt iki sausio 6 d., 15 val. I. 2024-01-23, 10:00-15:00 val. NFTMC B336 (Prof. praktika ne Šviesos technologijų studentams) Molekulių spektroskopijos grupė (prof. V. Šablinskas) Darbus siųsti julija.gorbaniova@ff.vu.ltjulija.gorbaniova@ff.vu.lt iki sausio 22 d., 10 val. II. 2024-01-25, 9:00-11:00 val. NFTMC B336 (Prof. Praktika ne Šviesos technologijų studentams) Molekulių teorijos ir modeliavimo grupė (prof. D. Abramavičius) Darbus siųsti julija.gorbaniova@ff.vu.ltjulija.gorbaniova@ff.vu.lt iki sausio 23 d. vakaro. III. 2024-01-24, 13:00-16:00 val. NFTMC B336 (Prof. praktika ne Šviesos technologijų studentams) Kietojo kūno elektronikos grupė (dr. K. Genevičius) Darbus siųsti julija.gorbaniova@ff.vu.ltjulija.gorbaniova@ff.vu.lt iki sausio 22 d., 12 val. |
I. 2024-01-23, 10:00-15:00 val. NFTMC B336 Molekulių spektroskopijos grupė (prof. V.Šablinskas) Darbus siųsti julija.gorbaniova@ff.vu.ltjulija.gorbaniova@ff.vu.lt iki sausio 22 d., 10 val. II. 2024-01-25, 13:00-16:00 val. NFTMC B336 Molekulių teorijos ir modeliavimo grupė (prof. D. Abramavičius) Darbus siųsti julija.gorbaniova@ff.vu.ltjulija.gorbaniova@ff.vu.lt iki sausio 23 d. vakaro. |
SVARBU! Jeigu darbo vadovas negalės asmeniškai dalyvauti gynime, jo atsiliepimas turi būti pateiktas komisijai raštu.
Mokslo tiriamųjų darbų perlaikymas 2023 m. rugsėjį
Mokslo tiriamųjų darbų perlaikymas vyks 2023 m. rugsėjo 15 d., 14 val. NFTMC, Saulėtekio al. 3, B336 seminarų kambaryje.
Darbus pdf formatu prašom atsiųsti iki rugsėjo 13 d. imtinai adresu julija.gorbaniova@ff.vu.lt.
Jeigu darbo vadovas negalės dalyvauti gynime, būtina pateikti jo atsiliepimą.
Rašto darbų temos 2023/2024 m.m. rudens semestrui
Profesinė praktika (IV k. Fizika, Taikomoji fizika, Telekomunikacijų fizika ir elektronika, Kompiuterinė fizika ir modeliavimas, Moderniųjų technologijų fizika ir vadyba)
|
Eil. Nr. |
Vadovas (vadovo el. p., darbo tel. nr.) |
Temos pavadinimas (lietuvių ir anglų kalbomis) |
Trumpas temos aprašymas (lietuvių kalba) |
Tema laisva/užimta |
| 1. |
dr. Rokas Dobužinskas (rokas.dobuzinskas@ff.vu.lt, 8 662 38767) |
Biologinių sistemų tyrimas veikiant jonizuojančia spinduliuote Ivestigation of Biological Systems Exposed to Ionising Radiation |
Gyvieji organizmai veikiami natūralaus radiacinio fono, kuris nuolat daro pažeidimus biologinėse sistemose. Ląstelės turi apsisaugojimo mechanizmus, kurie leidžia atstatyti sukurtus pokyčius. Mokslo šaka, tyrinėjanti jonizuojančios spinduliuotės veikimą gyvybei yra ganėtinai sena, tačiau tikslūs biologiniai ir fizikiniai mechanizmai vis dar nėra iki galo ištirti. Šiuo darbu bandysime taikyti naujus elektrinius metodus ir gilintis į fizikinius mechanizmus, kurie galėtų paaiškinti biologinių sistemų veikimą |
Laisva |
| 2. |
dr. Rokas Dobužinskas (rokas.dobuzinskas@ff.vu.lt, 8 662 38767) |
Riebalų rugščių kristalitų gamyba ir jų fizikinių savybių tyrimas Production of fatty acid crystallites and investigation of their physical properties |
Gyvoje gamtoje išgaunamos riebalų rūgštys, kurios geba sudaryti kietas kristalines formas, šiuo metu plačiausiai pritaikomos maisto pramonėje – šokolado gamyboje. Šokolado gaminiai yra išgaunami specialiomis temperavimo technologijomis išgaunant stabiliausią, kuo aukštesnėje temperatūroje besilydančią ir mechaniškai kiečiausią kristalinę formą. Šiame darbe bus gaminami riebalų rūgščių kristalitai ir tiriamos jų fizikinės savybės. Pagaminti kristalai bus analizuojami rentgeno spindulių difrakcija (naujuoju Rigaku SmartLab prietaisu) |
Laisva |
|
3. |
Dr. Vytautas Klimavičius, vytautas.klimavicius@ff.vu.ltvytautas.klimavicius@ff.vu.lt (8 5) 223 4588 |
NASICON tipo kompozitinių medžiagų, skirtų baterijų taikymams, kietojo kūno BMR spektroskopija Solid state NMR of NASICON based materials for sodium batteries |
Tirsime kietojo kūno BMR metodais medžiagas, kurios yra skirtos natrio baterijoms. Tokios baterijos gali būti panaudotos elektros tinklo stabilizavimo poreikiams tenkinti |
Laisva |
|
4. |
Dr. Vytautas Klimavičius, vytautas.klimavicius@ff.vu.ltvytautas.klimavicius@ff.vu.lt (8 5) 223 4588 |
Kalcio fosfatų, skirtų kaulų audinių inžinerijai, kietojo kūno BMR spektroskopija Solid state NMR of calcium phosphates for bone tissue engineering |
Tirsime kietojo kūno BMR metodais kalcio fosfatų pagrindu pagamintas medžiagas. Jos yra skirtos kaulų inžinerijai, nes primena kietuosius kaulinius audinius |
Laisva |
|
5. |
Mindaugas Viliūnas mindaugas.viliunas@ff.vu.lt tel. 868728948 |
Bipolinės išėjimo įtampos 4 kvadrantų keitiklio tyrimas Investigation of bipolar output four-quadrant converter |
4 kvadrantų keitiklis, priklausomai nuo jame naudojamų raktų valdymo, gali dirbti kaip teigiamos ar neigiamos įtampos srovę tiekiantis ar paimantis(grąžinantis į prijungtą maitinimo šaltinį) prietaisas. Darbo metu reikės ištirti šio, LT8714 valdiklio pagrindu padaryto, naujoviškos topologijos keitiklio charakteristikas ir jų priklausomybes nuo grandinės parametrų |
Laisva |
|
6. |
Mindaugas Viliūnas mindaugas.viliunas@ff.vu.lt tel. 868728948 |
Aktyvinio elektromagnetinės spinduliuotės filtro taikymo tyrimas Investigation of active EMI filter application |
Kovojant su impulsinių grandinių skleidžiamais elektromagnetiniais trikdžiais iki šiol buvo naudojamos pasyvios technologijos- LC filtrai ir ekranai. Šiame darbe siūloma patyrinėti neseniai pasirodžiusią aktyvią trikdžių slopinimo sistemą TPSF12C1 pagrindu, slopinančią trikdžius priešfazinio signalo injekcijos būdu |
Laisva |
|
7. |
Gytis Sliaužys (gytis.sliauzys@ff.vu.lt, 8 5 223 4553) |
Krūvininkų pernašos savybių tyrimas organiniuose lauko tranzistoriuose Investigation of charge carriers transport properties in organic field-effect transistors |
Šio darbo tikslas: pasigaminti organinius lauko tranzistorius naudojant skirtingus organinius puslaidininkius; skirtingomis metodikomis ištirti, šių puslaidininkių, krūvio pernašos savybes organiniuose lauko tranzistoriuose; iš gautų rezultatų nustatyti naudotų organinių puslaidininkių tinkamumą organiniams lauko tranzistoriams |
Laisva |
|
8. |
Vadovas J. Franukevičius, jonas.franukevicius@ff.stud.vu.ltjonas.franukevicius@ff.stud.vu.lt, |
BMR sukinių tarpusavio sąveikos J skaičiavimų metodų parinkimo tyrimas potencialiems kvantinio kompiuteriui skirtoms molekulėms Investigation of NMR spin coupling J computational methods of molecules required .for quantum computing |
Molekulėse esančių branduolių sukinių tarpusavio sąveikos J skaičiavimų metodikos tobulinimas atsižvelgiant į literatūroje esančius eksperimentinius duomenis. Tyrimo tikslas: rasti tinkamiausią tankio funkcionalo teorijos metodą, kurio rezultatai būtų su kuo mažesne paklaida lyginant su žinomais eksperimentiniais duomenimis. Skaičiavimai bus atliekamai su superkompiuteriu „VU HPC“ Saulėtekis |
Laisva |
|
9. |
Doc. dr. Mindaugas Mačernis Tel. +370 5 223 4659 |
Aleno karotinoidų krūvio pernašos būsenų modeliavimas Charge transfer state modeling for allene carotenoids |
Karotinoidai yra paplitę yra paplitę gyvojoje gamtoje, kurių savybės išnaudojamos įvairiuose procesuose. Aleno karotinoidai pasižymi papildoma krūvio pernašos būsena, kuri vizualiai priklauso nuo molekulės cheminė struktūros. Darbo tikslas skaičiuoti įvairių karotinoidų struktūrines ir spektrines savybes. Reikės modeliuoti struktūras, atlikti kvantinę molekulių dinamiką. Atlikti MD skaičiavimus su naujausiu AMBER paketu ir ab initio skaičiavimus su Gaussian 16 ir NwChem ir kitais įsisavintais paketais. Skaičiavimai bus atliekami su superkompiuteriu „VU HPC“ Saulėtekis |
Laisva |
|
10. |
Doc. dr. Mindaugas Mačernis Tel. +370 5 223 4659 |
Įvairių baltymų modeliavimas su karotinoidais panaudojant GROMACS paketą Modeling of Various Carotenoids with Protein using GROMACS package |
Karotinoidai yra paplitę yra paplitę gyvojoje gamtoje, kurių savybės išnaudojamos įvairiuose procesuose. Karotinoidų savybės priklauso nuo baltyminės aplinkos, kuri yra kintanti laike, todėl reikalingas detalus sistemos aprašymas norint suprasti spektrines savybes, o tam reikalingi paketų našumo analizės tyrimai, tokių kaip GROMACS. Darbo tikslas skaičiuoti įvairių karotinoidų struktūrines ir spektrines savybes, naudojant GROMACS ir Gaussian 16 paketus. Reikės įdiegti GROMACS paketą, atlikti našumo tyrimus. Atlikti ab initio skaičiavimus karotinoidams esantiems baltyminėje aplinkoje su Gaussian 16 ir GROMACS paketais. Reiks atlikit superkompiuterio našumo analizę ir paruošti GROMACS naudojimo instrukcijas. Skaičiavimai bus atliekami su superkompiuteriu „VU HPC“ Saulėtekis |
Laisva |
|
11. |
Doc. dr. Mindaugas Mačernis Tel. +370 5 223 4659 |
Kvantinės chemijos skaičiavimų rezultatų duomenų bazė ir informacinė sistema The Database and Information System for the results of the Quantum Chemical calculations |
Superkompiuterių kvantinės chemijos panaudojimo efektyvumui naudojamos sistemos kaip WebMO, kurios skirtos uždavinių paruošimui ir vykdymui. Tuo tarpu labai svarbu tinkamai saugoti jau atliktus skaičiavimus. Tam, kad vartotojas galėtų lengviau pasiekti ir redaguoti tuos duomenis, yra naudojamos informacinės sistemos, kurios palengvina darbą su duomenų bazėmis –pateikiama paprasta aplinka duomenims įkelti, tvarkyti, trinti ir atvaizduoti. Skirtingi kvantinės chemijos programų paketai turi didelį kiekį skirtingų skaičiavimo algoritmų, iš kurių vieni sutampa, o kiti skiriasi. Darbo tikslas automatizuoti ir pritaikyta kvantinės chemijos skaičiavimų rezultatų leidimui, saugojimui, jų automatizuotai analizei ir turėtų informacinę sistemą, kurioje daugelis vartotojų (šiuo metu pritaikyta vienam vartotojui) gali lengvai pasiekti bei tvarkyti kvantinių skaičiavimų duomenis. Įdiegti vieną pasirinktą kvantinės chemijos paketą ir atlikti našumo testus. Skaičiavimai bus atliekamai superkompiuteriu „VU HPC“ Saulėtekis. |
Laisva |
|
12. |
Doc. dr. Mindaugas Mačernis Tel. +370 5 223 4659 |
Įvairių baltymų modeliavimas su karotinoidais panaudojant pasirinktą kantinės chemijos paketą Modeling of Various Carotenoids with Protein using chosen quantum chemistry package |
Karotinoidai yra paplitę yra paplitę gyvojoje gamtoje, kurių savybės išnaudojamos įvairiuose procesuose. Karotinoidų savybės priklauso nuo baltyminės aplinkos, kuri yra kintanti laike, todėl reikalingas detalus sistemos aprašymas norint suprasti spektrines savybes, o tam reikalingi paketų našumo analizės tyrimai, tokių kaip NwChem, Orca, Quantum ESPRESSO ir kt.. Darbo tikslas skaičiuoti įvairių karotinoidų struktūrines ir spektrines savybes, naudojant pasirinktą paketą. Reikės įdiegti paketą, įgyti kompiliavimo žinių su C++/FORTRAN/Java/Python ir atlikti našumo tyrimus. Atlikti ab initio skaičiavimus karotinoidams esantiems baltyminėje aplinkoje su pasiriktu paketais. Reiks atlikit superkompiuterio našumo analizę ir paruošti paketo naudojimo instrukcijas. Skaičiavimai bus atliekami su superkompiuteriu „VU HPC“ Saulėtekis |
Laisva |
|
13. |
Doc. dr. Kęstutis Aidas, kestutis.aidas@ff.vu.ltkestutis.aidas@ff.vu.lt, 8 5 223 4593 |
Makromolekulinėse matricose inskapsuliuotų molekulių struktūros ir BMR spektrų modeliavimas Modelling structural and NMR properties of molecules bound to supramolecular cavitands |
Supramolekulinių darinių tyrimai šiuo metu yra itin aktyvi mokslinės veiklos. Įdomu tai, kad molekulėms prisijungus vadinamųjų supramolekulinių kavitandų ertmėse, šių molekulių savybės gali pasikeisti drastiškai – gali būti stabilizuojamos įprastai energetiškai nepalankios konformacijos, inicijuojamos egzotiškos cheminės reakcijos, ar padidinamas šiaip vandenyje netirpių molekulių tirpumas. Šios molekulinės sistemos labai perspektyvios, nes gali būti panaudojamos, pavyzdžiui, kaip vaistinių junginių nešikliai arba kaip selektyvūs biomolekulių jutikliai. Norint plėsti supramolekulinių kavitandų taikymo galimybes, būtina detaliai suprasti molekulės-kavitando komplekso struktūrą bei kavitanduose inkapsuliuotų molekulių elgseną molekuliniame lygmenyje. Šiame darbe bus modeliuojami molekulių, inkapsuliuotų supramolekuliniuose kavitanduose, struktūra ir branduolių magnetinio rezonanso spektrai taikant modernius molekulinių sistemų modeliavimo metodus – klasikines molekulinės dinamikos simuliacijas ir jungtinius kvantinės mechanikos/molekulinės mechanikos modelius. Visi modeliavimo darbai bus atliekami VU aukšto našumo skaičiavimo centro „HPC Saulėtekis“ superkompiuteriu |
Laisva |
|
14. |
Doc. dr. Kęstutis Aidas, kestutis.aidas@ff.vu.ltkestutis.aidas@ff.vu.lt, 8 5 223 4593 |
Joninių skysčių mišiniai su tradiciniais tirpikliais: struktūros ir BMR spektrų modeliavimas Modelling structural and NMR properties of mixtures between ionic liquids and traditional solvents |
Joniniai skysčiai yra modernios, itin aktyviai tyrinėjamos medžiagos, sudarytos vien tik iš organinių molekulinių katijonų ir organinių arba neorganinių anijonų. Kadangi katijonų molekulinė struktūra pasižymi tam tikra asimetrija, dažnai JS, – kitaip nei įprastinės druskos, – išlieka skysti kambario ar netgi dar žemesnėje temperatūroje. Dėl savo išskirtinės sudėties šie skysčiai pasižymi unikaliomis savybėmis, kurios atveria duris įvairialypiams jų taikymams cheminėje inžinerijoje, gyvybės moksluose ir nanotechnologijose. Siekiant suprasti ir kontroliuoti joninių skysčių fiziko-chemines savybes, būtina turėti detalią informaciją molekuliniame lygmenyje apie šių sistemų tarpmolekulinę struktūrą ir dinamiką. Šiame darbe bus modeliuojami imidazolio katijono šeimos joninių skysčių ir dichlormetano mišinių struktūra ir branduolių magnetinio rezonanso spektrai taikant modernius molekulinių sistemų modeliavimo metodus – klasikines molekulinės dinamikos simuliacijas ir jungtinius kvantinės mechanikos/molekulinės mechanikos modelius. Visi modeliavimo darbai bus atliekami VU aukšto našumo skaičiavimo centro „HPC Saulėtekis“ superkompiuteriu |
Laisva |
|
15. |
Robertas Maldžius, Saulėtekio al. 3, A330 +370 (5)223 4556 |
Spektrinis fotojautris ir fotogeneracijos kvantinis našumas skersaryšintuose organiniuose sluoksniuose fotovoltaikos prietaisams Spectral photosensitivity and photogeneration quantum efficiency in cross-linked organic layers for photovoltaic devices |
Saulės elementams (fotovoltiniams prietaisams), sintetinamos cheminės medžiagos tinkamumą įvertiname tada, kai nustatoma visa eilė fizikinių parametrų. Vieni iš tokių yra spektrinis fotojautris ir fotogeneracijos kvantinio našumo spektrinis pasiskirstymas. Darbo metu tyrinėjame kaip medžiagos skersaryšinimo cheminės reakcijos įtakoja minėtų spektrinių charakteristikų pakitimus, lemiančius būsimo fortovoltinio prietaiso našumo augimą |
laisva |
|
16. |
Robertas Maldžius, robertas.maldzius@ff.vu.lt, Saulėtekio al. 9, III, 622 +370 (5)236 6052 |
Krūvininkų dinamikos tyrimai dielektriniuose fotovoltinių prietaisų sluoksniuose dozuoto įelektrinimo-išelektrinimo metodu |
Metodika leidžia nustatyti, ar susintetinta cheminė medžiaga gali būti tinkama saulės elemento (fotovoltinio prietaiso) gamyboje. Medžiagą charakterizuojame visa eile parametrų, tokių kaip ribinis įelektrėjimo potencialas, paviršinio krūvio injekcijos srovių dydis, efektinė dielektrinė skvarba bei dielektrinis storis ir kt. Darbo metu deriname prietaisus bei išmatuojame naujai sintetintų cheminių medžiagų voltkulonines bei voltfaradines charakteristikas |
laisva |
|
17. |
Robertas Maldžius, robertas.maldzius@ff.vu.ltrobertas.maldzius@ff.vu.lt, Saulėtekio al. 9, III, 622 +370 (5)236 6052 |
Drėgmės difuzija dielektrinėse struktūrose, matuojant paviršiaus elektrinį laidumą |
Pasaulyje kuriamos technologijos, kuriose popieriaus pakuotėje nenaudojamas plastikas. Tuo pat metu tokia danga turi apsaugoti nuo drėgmės poveikio. Vandens garų difuzijos nustatymo metodas, pagrįstas paviršinio elektrinio laidumo kinetikos matavimu, įgalina popieriaus pakuotės technologinio gamybos proceso metu sparčiai nustatyti dangos tinkamumą, kokybę ir kitus parametrus. Darbe bus tyrinėjami metodikos teoriniai aspektai bei atliekami daugiasluoksnių popierinių dangų atsparumo drėgmei tyrimai |
laisva |
|
18. |
Kristijonas Genevičius kristijonas.genevicius@ff.vu.lt tel.: 85 233 4553 |
Foto sužadintų krūvininkų ekstrakcija dariniuose metalas-dielektrikas – puslaidininkis Extraction of photogenerated charge carriers in metal-dielectric-semiconductor structures |
Puslaidininkyje fotogeneruoti krūvininkai elektriniu lauku bus pritraukiami prie izoliatoriaus ir po to ištraukiami tiesiškai kylančios įtampos impulsu. Planuojama tirti ambipolinių organinių puslaidininkių ar tūrinių heterosandūrų plonus sluoksnius. Darinių gamyba ir eksperimentas |
Laisva |
|
19. |
Darius Abramavičius, darius.abramavicius@ff.vu.ltdarius.abramavicius@ff.vu.lt, Saulėtekio al. 3, A312, Tel. (8 5) 223 4544 |
Eksitonų dinamikos ir disociacijos modeliavimas organiniuose saulės elementuose Modeling of excitation dynamics and charge separation in organic solar cells
|
Organiniai saulės elementai yra netvarkios medžiagos sudarytos iš donorinių ir akceptorinių molekulinių chromoforų. Naudojant fenomenologinį stipraus ryšio modelį bus modeliuojama sužadinimo kvantinė dinamika ir disociacija |
laisva |
|
20. |
Nerijus Nekrašas, nerijus.nekrasas@ff.vu.lt |
Skylių pernašos tyrimai organiniuose binarinės sandaros sluoksniuose Investigation of hole transport in organic binary-blend layers |
Pagrindiniai organinių elektronikos prietaisų trūkumai yra mažas krūvininkų judris juose (mažesnė greitaveika) bei menkas atsparumas aplinkos poveikiui. Mažų molekulių organiniuose junginiuose pasiekiami didesni krūvininkų judriai, bet kol kas neįmanoma efektyviai valdyti sluoksnio morfologijos. Kadangi polimerinių sluoksnių struktūra yra žymiai geriau kontroliuojama, tai mažų molekulių junginių komponavimas su polimerine matrica laikomas perspektyvia kryptimi. Pagrindinis šio darbo tikslas yra atskleisti naujai susintetintų mažamolekulinių organinių puslaidininkių panaudojimo perspektyvas, kombinuojant šias medžiagas su krūvį pernešančiais polimerais |
Laisva |
|
21. |
Justinas Čeponkus/ justinas.ceponkus@ff.vu.lt +37052234595 |
Vandens sąveikos su organinėmis molekulėmis tyrimas virpesinės spektroskopijos metodais Study of water interaction with organic molecules using vibrational spectroscopy |
Tyrimo tikslas tirti vandens sąveikos ypatybes su konjuguotomis pi elektronų sistemomis pvz. Benzenas. Tam bus taikomi keli skirtingi virpesinės spektrometrijos metodai. Studentas išmoks dirbti su dujiniais ir skystais bandiniai, susipažins su kriogeninės spektrometrijos technika |
Laisva |
|
22. |
dr. Stepas Toliautas (85) 223 4661 |
Molekulių struktūros nustatymo skaičiavimų modeliais tikslumo ribos Accuracy limits of computationally modeled molecular structure |
LT: Molekulės struktūros nustatymas yra daugiamačio energijos optimizavimo uždavinys, ir skirtingos parametrų (pvz., ryšių ilgių) vertės neretai atitinka praktiškai vienodas energijos reikšmes. Darbo metu bus tiriama, kokio parametrų tikslumo verta tikėtis optimizuojant struktūros parametrus populiariais kvantinės chemijos paketais Numerical estimation of molecular structure is equal to multidimensional optimization problem w. r. t. energy, and differing parameters (e. g., bond lengths) may result in the same energy value. The goal of the study is to assess practical accuracy of the structural parameters obtained by commonly-used quantum chemistry packages |
laisva |
|
23. |
dr. Stepas Toliautas (85) 223 4661 |
Hidrodinamikos uždavinių nestabilių sprendinių vizualizavimas realiu laiku Real-time visualization of unstable solutions in hydrodynamic simulations |
Mikroskopinės skysčių savybės lemia juose stebimus netiesinės dinamikos reiškinius, pvz., savitvarką ir chaotiškumą, kuriuos galima užrašyti per analizinius sprendinius, bet ne taip paprasta modeliuoti smulkiu masteliu. Tyrimo metu dinamikos uždaviniai bus bandomi spręsti „realiu laiku“, t. y. 1 s sprendinio apskaičiuojant / atvaizduojant per 1 s arba sparčiau Microscopic properties of fluids give rise to non-linear dynamics, such as self-organization and chaotic behavior. While such effects have analytical solutions, small-scale modeling of fluids is a non-trivial computational task. The goal of the study is to achieve “real-time” dynamics simulation, where 1 s of the solution is itself computed / presented in 1 s or less |
laisva |
|
24. |
Feliksas Kuliešius, |
Blokų grandinių taikymo daiktų internete modeliavimas Modeling of the Application of Blockchains in the IoT |
Daiktų interneto (DI) tinklų saugos užtikrinimui vis dažniau taikomos blokų grandinių technologijos, kaip paskirstytųjų sistemų atvejis. Blokų grandinių taikymas DI dar nėra pakankamai ištyrinėtas. Tyrimai realiose sistemose būtų per daug brangūs ir sudėtingi, todėl būtinos kompiuterinės simuliacijos. Šio darbo tikslas yra sukurti kompiuterinę blokų grandinių tinklo modeliavimo sistemą, kuri padėtų įvertinti blokų grandinių taikymo galimybes dideliuose DI įrenginių tinkluose |
laisva |
|
25. |
Dr. Vytautas Klimavičius, vytautas.klimavicius@ff.vu.ltvytautas.klimavicius@ff.vu.lt (8 5) 223 4588 |
Bioaktyviųjų joninių skysčių BMR spektroskopija NMR spectroscopy of bioactive ionic liquids
|
Aukštosios skyros metodais tirsime bioaktyviuosius joninius skysčius |
Užimta |
|
26. |
Darius Abramavičius, darius.abramavicius@ff.vu.ltdarius.abramavicius@ff.vu.lt, Saulėtekio al. 3, A312, Tel. (8 5) 223 4544 |
Elektron-fononiniai procesai kietame kūne Coupled electron-phonon processes in solid state |
Elektron-fononinės sklaidos procesai apsprendžia elektronų ir skylių termalizaciją ir rekombinaciją. Naudojant stipraus ryšio modelį bus skaičiuojamos elektroninės ir fononinės charakteristikos puslaidininkiuose |
Benas Anufrijevas |
|
27. |
Darius Abramavičius, darius.abramavicius@ff.vu.ltdarius.abramavicius@ff.vu.lt, Saulėtekio al. 3, A312, Tel. (8 5) 223 4544 |
Elektron-fononiniai procesai makromolekuliniuose chromoforuose Coupled electron-phonon processes in macromolecular chromophores |
Optiškai sužadintos molekulės dalyvauja šviesos konversijos procesuose organinėje elektronikoje. Darbe bus modeliuojami sužadinimo dinamikos ir rekombinacijos procesai |
Rugilė Žalkauskaitė |
|
28. |
Nerijus Nekrašas, nerijus.nekrasas@ff.vu.lt |
Naujų monomolekulinių sluoksnių įtaka organinių lauko tranzistorių charakteristikoms Influence of new monomolecular layers on OFET characteristics |
Bendradarbiaudami su chemikais nuolat gauname naujai susintetintų organinių medžiagų, tame tarpe skirtų labai ploniems, monomolekuliniams sluoksniams formuoti. Tokie sluoksniai gali būti naudojami kaip papildomi OFET dielektrikams padengti. Atliekant šį kursinį darbą reikėtų išmokti dirbti technologinėje laboratorijoje, patiems pasigaminti OFET ir su, ir be papildomo monomolekulinio sluoksnio bei ištirti jų charakteristikas. |
Užimta |
|
29. |
Nerijus Nekrašas, nerijus.nekrasas@ff.vu.lt |
Krūvininkų pernašos tyrimai skersaryšinamose organinėse medžiagose Investigation of charge carriers transport in crosslinkable organic material |
Gaminant daugiasluoksnius organinės elektronikos prietaisus iš tirpalų, iškyla problemos dėl apatinių sluoksnių tirpumo liejant viršutinius sluoksnius. Vienas iš sprendimo būdų yra specialiai tam sukurtų sluoksnių skersaryšinimas temperatūros ar cheminio poveikio pagalba, kurio metu medžiagoje susidaro papildomos cheminės jungtys tarp gretimų molekulių ir ji pasidaro nebetirpi. Žinoma, tokiuose sluoksniuose pasikeičia ir krūvio pernaša, todėl reikalingi papildomi tyrimai siekiant jas pritaikyti prietaisuose. Atliekant šį kursinį darbą reikėtų ir išmokti dirbti technologinėje laboratorijoje liejant sluoksnius, ir įsisavinti krūvio pernašos tyrimų aparatūrą |
Užimta |
|
30. |
Justinas Čeponkus justinas.ceponkus@ff.vu.ltjustinas.ceponkus@ff.vu.lt +37052234595 |
Sočiųjų karboksirūgščių struktūros ir tarpusavio sąveikos tyrimas Matricinės izoliacijos virpesinės spektrometrijos metodais Study of saturated monocarboxylic acids structure and association by the means of matrix isolation vibrational spectroscopy |
Tyrimo tikslas taikant virpesinės spektrometrijos ir kvantinės chemijos metodus tirti karboksirūgščių (propano, butano, pentano) struktūrą, galimas konformacijas, bei nustatyti tarpusavio sąveikos energijas, susiformavusių kompleksų geometrinius parametrus |
Užimta Redas Kazlauskas (Fizika) |
|
31. |
Justinas Čeponkus justinas.ceponkus@ff.vu.lt +37052234595 |
Spektrinių metodų taikymas mikroplastiko identifikavimui Application of spectroscopic methods for the identification of micro-plastics |
Šiuolaikinė visuomenė susiduria su įvairiomis plastiko užterštumo formomis. Pastaruoju metu suprasta, kad greit suyrantis plastikas gamtoje vis tiek išlieka mikrodalelių formoje ir pavojingas gamtai ir žmogaus sveikatai. Spektriniai metodai galėtų būti taikomi užterštumo mikroplastiku tyrimams tačiau reikalingi išankstiniai tyrimai ir metodikos sukūrimas, kuris galėtų patvirtinti spektrinių metodų pritaikomumą. Studento darbo esmė atlikti mikroplastikų tyrimą skirtingais spektriniais metodais ir surasti optimalias sąlygas mikroplastiko identifikavimui gamtiniuose bandiniuose |
Užimta Vita Remeikaitė ATFV |
|
32. |
Justinas Čeponkus/ justinas.ceponkus@ff.vu.lt +37052234595 |
Skirtingų mikroorganizmų identifikavimas virpesinės spektrometrijos metodais Identification of microorganisms using vibrational spectroscopy methods |
Tyrimo tikslas taikant Ramano ir Infraraudonosios sugerties spektrinius metodus, identifikuoti skirtingus mikroorganizmus. Patikrinti galimybe, mikroorganizmus aptikti ant žmogaus odos |
Tautvydas Taraškevičius |
|
33. |
Justinas Čeponkus/ justinas.ceponkus@ff.vu.lt +37052234595 |
Virpesinės spektrometrijos ir matricinės izoliacijos metodo taikymas molekulių struktūrinėje konformacinėje analizėje Application of matrix isolation vibrational spectroscopy in structural and conformational analysis of the molecules |
Tyrimo tikslas taikant žemos temperatūros matricinės izoliacijos spektroskopijos ir kvantinės chemijos skaičiavimų metodus tirti molekulių turinčių kelias skirtingas konformacijas struktūras, nustatyti šių struktūrų pasikarstymą, bandinyje, energinius barjerus tarp jų |
Klaudija Pukalskaitė ATFV |
Profesinė praktika (IV k. Šviesos technologijos)
|
Eil. Nr. |
Vadovas (vadovo el. p., darbo tel. nr.) |
Temos pavadinimas (lietuvių ir anglų kalbomis) |
Trumpas temos aprašymas (lietuvių kalba) |
Tema laisva/užimta |
| 1. |
dr. Rokas Dobužinskas (rokas.dobuzinskas@ff.vu.lt, 8 662 38767) |
Biologinių sistemų tyrimas veikiant jonizuojančia spinduliuote Ivestigation of Biological Systems Exposed to Ionising Radiation |
Gyvieji organizmai veikiami natūralaus radiacinio fono, kuris nuolat daro pažeidimus biologinėse sistemose. Ląstelės turi apsisaugojimo mechanizmus, kurie leidžia atstatyti sukurtus pokyčius. Mokslo šaka, tyrinėjanti jonizuojančios spinduliuotės veikimą gyvybei yra ganėtinai sena, tačiau tikslūs biologiniai ir fizikiniai mechanizmai vis dar nėra iki galo ištirti. Šiuo darbu bandysime taikyti naujus elektrinius metodus ir gilintis į fizikinius mechanizmus, kurie galėtų paaiškinti biologinių sistemų veikimą |
Laisva |
| 2. |
dr. Rokas Dobužinskas (rokas.dobuzinskas@ff.vu.lt, 8 662 38767) |
Riebalų rugščių kristalitų gamyba ir jų fizikinių savybių tyrimas Production of fatty acid crystallites and investigation of their physical properties |
Gyvoje gamtoje išgaunamos riebalų rūgštys, kurios geba sudaryti kietas kristalines formas, šiuo metu plačiausiai pritaikomos maisto pramonėje – šokolado gamyboje. Šokolado gaminiai yra išgaunami specialiomis temperavimo technologijomis išgaunant stabiliausią, kuo aukštesnėje temperatūroje besilydančią ir mechaniškai kiečiausią kristalinę formą. Šiame darbe bus gaminami riebalų rūgščių kristalitai ir tiriamos jų fizikinės savybės. Pagaminti kristalai bus analizuojami rentgeno spindulių difrakcija (naujuoju Rigaku SmartLab prietaisu) |
Laisva |
|
3. |
Dr. Vytautas Klimavičius, vytautas.klimavicius@ff.vu.ltvytautas.klimavicius@ff.vu.lt (8 5) 223 4588 |
NASICON tipo kompozitinių medžiagų, skirtų baterijų taikymams, kietojo kūno BMR spektroskopija Solid state NMR of NASICON based materials for sodium batteries |
Tirsime kietojo kūno BMR metodais medžiagas, kurios yra skirtos natrio baterijoms. Tokios baterijos gali būti panaudotos elektros tinklo stabilizavimo poreikiams tenkinti. |
Laisva |
|
4. |
Dr. Vytautas Klimavičius, vytautas.klimavicius@ff.vu.ltvytautas.klimavicius@ff.vu.lt (8 5) 223 4588 |
Kalcio fosfatų, skirtų kaulų audinių inžinerijai, kietojo kūno BMR spektroskopija Solid state NMR of calcium phosphates for bone tissue engineering |
Tirsime kietojo kūno BMR metodais kalcio fosfatų pagrindu pagamintas medžiagas. Jos yra skirtos kaulų inžinerijai, nes primena kietuosius kaulinius audinius |
Laisva |
|
5. |
Gytis Sliaužys (gytis.sliauzys@ff.vu.lt, 8 5 223 4553) |
Krūvininkų pernašos savybių tyrimas organiniuose lauko tranzistoriuose Investigation of charge carriers transport properties in organic field-effect transistors |
Šio darbo tikslas: pasigaminti organinius lauko tranzistorius naudojant skirtingus organinius puslaidininkius; skirtingomis metodikomis ištirti, šių puslaidininkių, krūvio pernašos savybes organiniuose lauko tranzistoriuose; iš gautų rezultatų nustatyti naudotų organinių puslaidininkių tinkamumą organiniams lauko tranzistoriams |
Laisva |
|
6. |
Doc. dr. Mindaugas Mačernis Tel. +370 5 223 4659 |
Aleno karotinoidų krūvio pernašos būsenų modeliavimas Charge transfer state modeling for allene carotenoids |
Karotinoidai yra paplitę yra paplitę gyvojoje gamtoje, kurių savybės išnaudojamos įvairiuose procesuose. Aleno karotinoidai pasižymi papildoma krūvio pernašos būsena, kuri vizualiai priklauso nuo molekulės cheminė struktūros. Darbo tikslas skaičiuoti įvairių karotinoidų struktūrines ir spektrines savybes. Reikės modeliuoti struktūras, atlikti kvantinę molekulių dinamiką. Atlikti MD skaičiavimus su naujausiu AMBER paketu ir ab initio skaičiavimus su Gaussian 16 ir NwChem ir kitais įsisavintais paketais. Skaičiavimai bus atliekami su superkompiuteriu „VU HPC“ Saulėtekis |
Laisva |
|
7. |
Doc. dr. Mindaugas Mačernis Tel. +370 5 223 4659 |
Įvairių baltymų modeliavimas su karotinoidais panaudojant GROMACS paketą Modeling of Various Carotenoids with Protein using GROMACS package |
Karotinoidai yra paplitę yra paplitę gyvojoje gamtoje, kurių savybės išnaudojamos įvairiuose procesuose. Karotinoidų savybės priklauso nuo baltyminės aplinkos, kuri yra kintanti laike, todėl reikalingas detalus sistemos aprašymas norint suprasti spektrines savybes, o tam reikalingi paketų našumo analizės tyrimai, tokių kaip GROMACS. Darbo tikslas skaičiuoti įvairių karotinoidų struktūrines ir spektrines savybes, naudojant GROMACS ir Gaussian 16 paketus. Reikės įdiegti GROMACS paketą, atlikti našumo tyrimus. Atlikti ab initio skaičiavimus karotinoidams esantiems baltyminėje aplinkoje su Gaussian 16 ir GROMACS paketais. Reiks atlikit superkompiuterio našumo analizę ir paruošti GROMACS naudojimo instrukcijas. Skaičiavimai bus atliekami su superkompiuteriu „VU HPC“ Saulėtekis |
Laisva |
|
8. |
Doc. dr. Mindaugas Mačernis Tel. +370 5 223 4659 |
Kvantinės chemijos skaičiavimų rezultatų duomenų bazė ir informacinė sistema The Database and Information System for the results of the Quantum Chemical calculations |
Superkompiuterių kvantinės chemijos panaudojimo efektyvumui naudojamos sistemos kaip WebMO, kurios skirtos uždavinių paruošimui ir vykdymui. Tuo tarpu labai svarbu tinkamai saugoti jau atliktus skaičiavimus. Tam, kad vartotojas galėtų lengviau pasiekti ir redaguoti tuos duomenis, yra naudojamos informacinės sistemos, kurios palengvina darbą su duomenų bazėmis –pateikiama paprasta aplinka duomenims įkelti, tvarkyti, trinti ir atvaizduoti. Skirtingi kvantinės chemijos programų paketai turi didelį kiekį skirtingų skaičiavimo algoritmų, iš kurių vieni sutampa, o kiti skiriasi. Darbo tikslas automatizuoti ir pritaikyta kvantinės chemijos skaičiavimų rezultatų leidimui, saugojimui, jų automatizuotai analizei ir turėtų informacinę sistemą, kurioje daugelis vartotojų (šiuo metu pritaikyta vienam vartotojui) gali lengvai pasiekti bei tvarkyti kvantinių skaičiavimų duomenis. Įdiegti vieną pasirinktą kvantinės chemijos paketą ir atlikti našumo testus. Skaičiavimai bus atliekamai superkompiuteriu „VU HPC“ Saulėtekis |
Laisva |
|
9. |
Doc. dr. Mindaugas Mačernis Tel. +370 5 223 4659 |
Įvairių baltymų modeliavimas su karotinoidais panaudojant pasirinktą kantinės chemijos paketą Modeling of Various Carotenoids with Protein using chosen quantum chemistry package |
Karotinoidai yra paplitę yra paplitę gyvojoje gamtoje, kurių savybės išnaudojamos įvairiuose procesuose. Karotinoidų savybės priklauso nuo baltyminės aplinkos, kuri yra kintanti laike, todėl reikalingas detalus sistemos aprašymas norint suprasti spektrines savybes, o tam reikalingi paketų našumo analizės tyrimai, tokių kaip NwChem, Orca, Quantum ESPRESSO ir kt.. Darbo tikslas skaičiuoti įvairių karotinoidų struktūrines ir spektrines savybes, naudojant pasirinktą paketą. Reikės įdiegti paketą, įgyti kompiliavimo žinių su C++/FORTRAN/Java/Python ir atlikti našumo tyrimus. Atlikti ab initio skaičiavimus karotinoidams esantiems baltyminėje aplinkoje su pasiriktu paketais. Reiks atlikit superkompiuterio našumo analizę ir paruošti paketo naudojimo instrukcijas. Skaičiavimai bus atliekami su superkompiuteriu „VU HPC“ Saulėtekis. |
Laisva |
|
10. |
Darius Abramavičius, darius.abramavicius@ff.vu.ltdarius.abramavicius@ff.vu.lt, Saulėtekio al. 3, A312, Tel. (8 5) 223 4544 |
Eksitonų dinamikos ir disociacijos modeliavimas organiniuose saulės elementuoseModeling of excitation dynamics and charge separation in organic solar cells |
Organiniai saulės elementai yra netvarkios medžiagos sudarytos iš donorinių ir akceptorinių molekulinių chromoforų. Naudojant fenomenologinį stipraus ryšio modelį bus modeliuojama sužadinimo kvantinė dinamika ir disociacija |
laisva |
|
11. |
Kristijonas Genevičius kristijonas.genevicius@ff.vu.ltkristijonas.genevicius@ff.vu.lt tel.: 85 233 4553 |
HOMO lygmenų nustatymas organiniuose puslaidininkiuose PYS metodu Determination of the HOMO energy in organic semiconductors by PYS |
Fotoemisijos išeigos spektroskopijos būdų bus nustatomi naujų medžiagų skirtų saulės elementams HOMO energetiniai lygmenys ir molekulinės struktūros įtaka HOMO lygmens padėčiai |
užimta ? |
|
12. |
Kristijonas Genevičius kristijonas.genevicius@ff.vu.ltkristijonas.genevicius@ff.vu.lt tel.: 85 233 4553 |
Krūvininkų pernašos ir rekombinacijos modeliavimas baigtinių elementų metodu Numerical modeling of charge carriers transport and recombination by finite element method |
Pasitelkus Matlab arba (ir) C++ baigtiniu elementų metodu (1D) bus skaitmeniškai modeliuojamas krūvininkų judėjimas bei rekombinacija, esant skirtingiems žadinimo intensyvumams, apkrovos varžai bei skirtingiems bimolekulinės rekobinacijos koeficientams |
užimta ? |
Baigiamasis darbas (IV k. Šviesos technologijos)
|
Eil. Nr. |
Vadovas (vadovo el. p., darbo tel. nr.) |
Temos pavadinimas (lietuvių ir anglų kalbomis) |
Trumpas temos aprašymas (lietuvių ir anglų kalbomis) |
Tema laisva/užimta |
| 1. |
dr. Rokas Dobužinskas (rokas.dobuzinskas@ff.vu.lt, 8 662 38767) |
Biologinių sistemų tyrimas veikiant jonizuojančia spinduliuote Ivestigation of Biological Systems Exposed to Ionising Radiation |
Gyvieji organizmai veikiami natūralaus radiacinio fono, kuris nuolat daro pažeidimus biologinėse sistemose. Ląstelės turi apsisaugojimo mechanizmus, kurie leidžia atstatyti sukurtus pokyčius. Mokslo šaka, tyrinėjanti jonizuojančios spinduliuotės veikimą gyvybei yra ganėtinai sena, tačiau tikslūs biologiniai ir fizikiniai mechanizmai vis dar nėra iki galo ištirti. Šiuo darbu bandysime taikyti naujus elektrinius metodus ir gilintis į fizikinius mechanizmus, kurie galėtų paaiškinti biologinių sistemų veikimą |
Laisva |
| 2. |
dr. Rokas Dobužinskas (rokas.dobuzinskas@ff.vu.lt, 8 662 38767) |
Riebalų rugščių kristalitų gamyba ir jų fizikinių savybių tyrimas Production of fatty acid crystallites and investigation of their physical properties |
Gyvoje gamtoje išgaunamos riebalų rūgštys, kurios geba sudaryti kietas kristalines formas, šiuo metu plačiausiai pritaikomos maisto pramonėje – šokolado gamyboje. Šokolado gaminiai yra išgaunami specialiomis temperavimo technologijomis išgaunant stabiliausią, kuo aukštesnėje temperatūroje besilydančią ir mechaniškai kiečiausią kristalinę formą. Šiame darbe bus gaminami riebalų rūgščių kristalitai ir tiriamos jų fizikinės savybės. Pagaminti kristalai bus analizuojami rentgeno spindulių difrakcija (naujuoju Rigaku SmartLab prietaisu) |
Laisva |
|
3. |
Dr. Vytautas Klimavičius, vytautas.klimavicius@ff.vu.ltvytautas.klimavicius@ff.vu.lt (8 5) 223 4588 |
NASICON tipo kompozitinių medžiagų, skirtų baterijų taikymams, kietojo kūno BMR spektroskopija Solid state NMR of NASICON based materials for sodium batteries |
Tirsime kietojo kūno BMR metodais medžiagas, kurios yra skirtos natrio baterijoms. Tokios baterijos gali būti panaudotos elektros tinklo stabilizavimo poreikiams tenkinti. |
Laisva |
|
4. |
Dr. Vytautas Klimavičius, vytautas.klimavicius@ff.vu.ltvytautas.klimavicius@ff.vu.lt (8 5) 223 4588 |
Kalcio fosfatų, skirtų kaulų audinių inžinerijai, kietojo kūno BMR spektroskopija Solid state NMR of calcium phosphates for bone tissue engineering |
Tirsime kietojo kūno BMR metodais kalcio fosfatų pagrindu pagamintas medžiagas. Jos yra skirtos kaulų inžinerijai, nes primena kietuosius kaulinius audinius. |
Laisva |
|
5. |
Gytis Sliaužys (gytis.sliauzys@ff.vu.lt, 8 5 223 4553) |
Krūvininkų pernašos savybių tyrimas organiniuose lauko tranzistoriuose Investigation of charge carriers transport properties in organic field-effect transistors |
Šio darbo tikslas: pasigaminti organinius lauko tranzistorius naudojant skirtingus organinius puslaidininkius; skirtingomis metodikomis ištirti, šių puslaidininkių, krūvio pernašos savybes organiniuose lauko tranzistoriuose; iš gautų rezultatų nustatyti naudotų organinių puslaidininkių tinkamumą organiniams lauko tranzistoriams |
Laisva |
|
6. |
Doc. dr. Mindaugas Mačernis Tel. +370 5 223 4659 |
Aleno karotinoidų krūvio pernašos būsenų modeliavimas Charge transfer state modeling for allene carotenoids |
Karotinoidai yra paplitę yra paplitę gyvojoje gamtoje, kurių savybės išnaudojamos įvairiuose procesuose. Aleno karotinoidai pasižymi papildoma krūvio pernašos būsena, kuri vizualiai priklauso nuo molekulės cheminė struktūros. Darbo tikslas skaičiuoti įvairių karotinoidų struktūrines ir spektrines savybes. Reikės modeliuoti struktūras, atlikti kvantinę molekulių dinamiką. Atlikti MD skaičiavimus su naujausiu AMBER paketu ir ab initio skaičiavimus su Gaussian 16 ir NwChem ir kitais įsisavintais paketais. Skaičiavimai bus atliekami su superkompiuteriu „VU HPC“ Saulėtekis |
Laisva |
|
7. |
Doc. dr. Mindaugas Mačernis Tel. +370 5 223 4659 |
Įvairių baltymų modeliavimas su karotinoidais panaudojant GROMACS paketą Modeling of Various Carotenoids with Protein using GROMACS package |
Karotinoidai yra paplitę yra paplitę gyvojoje gamtoje, kurių savybės išnaudojamos įvairiuose procesuose. Karotinoidų savybės priklauso nuo baltyminės aplinkos, kuri yra kintanti laike, todėl reikalingas detalus sistemos aprašymas norint suprasti spektrines savybes, o tam reikalingi paketų našumo analizės tyrimai, tokių kaip GROMACS. Darbo tikslas skaičiuoti įvairių karotinoidų struktūrines ir spektrines savybes, naudojant GROMACS ir Gaussian 16 paketus. Reikės įdiegti GROMACS paketą, atlikti našumo tyrimus. Atlikti ab initio skaičiavimus karotinoidams esantiems baltyminėje aplinkoje su Gaussian 16 ir GROMACS paketais. Reiks atlikit superkompiuterio našumo analizę ir paruošti GROMACS naudojimo instrukcijas. Skaičiavimai bus atliekami su superkompiuteriu „VU HPC“ Saulėtekis |
Laisva |
|
8. |
Doc. dr. Mindaugas Mačernis Tel. +370 5 223 4659 |
Kvantinės chemijos skaičiavimų rezultatų duomenų bazė ir informacinė sistema The Database and Information System for the results of the Quantum Chemical calculations |
Superkompiuterių kvantinės chemijos panaudojimo efektyvumui naudojamos sistemos kaip WebMO, kurios skirtos uždavinių paruošimui ir vykdymui. Tuo tarpu labai svarbu tinkamai saugoti jau atliktus skaičiavimus. Tam, kad vartotojas galėtų lengviau pasiekti ir redaguoti tuos duomenis, yra naudojamos informacinės sistemos, kurios palengvina darbą su duomenų bazėmis –pateikiama paprasta aplinka duomenims įkelti, tvarkyti, trinti ir atvaizduoti. Skirtingi kvantinės chemijos programų paketai turi didelį kiekį skirtingų skaičiavimo algoritmų, iš kurių vieni sutampa, o kiti skiriasi. Darbo tikslas automatizuoti ir pritaikyta kvantinės chemijos skaičiavimų rezultatų leidimui, saugojimui, jų automatizuotai analizei ir turėtų informacinę sistemą, kurioje daugelis vartotojų (šiuo metu pritaikyta vienam vartotojui) gali lengvai pasiekti bei tvarkyti kvantinių skaičiavimų duomenis. Įdiegti vieną pasirinktą kvantinės chemijos paketą ir atlikti našumo testus. Skaičiavimai bus atliekamai superkompiuteriu „VU HPC“ Saulėtekis |
Laisva |
|
9. |
Doc. dr. Mindaugas Mačernis Tel. +370 5 223 4659 |
Įvairių baltymų modeliavimas su karotinoidais panaudojant pasirinktą kantinės chemijos paketą Modeling of Various Carotenoids with Protein using chosen quantum chemistry package |
Karotinoidai yra paplitę yra paplitę gyvojoje gamtoje, kurių savybės išnaudojamos įvairiuose procesuose. Karotinoidų savybės priklauso nuo baltyminės aplinkos, kuri yra kintanti laike, todėl reikalingas detalus sistemos aprašymas norint suprasti spektrines savybes, o tam reikalingi paketų našumo analizės tyrimai, tokių kaip NwChem, Orca, Quantum ESPRESSO ir kt.. Darbo tikslas skaičiuoti įvairių karotinoidų struktūrines ir spektrines savybes, naudojant pasirinktą paketą. Reikės įdiegti paketą, įgyti kompiliavimo žinių su C++/FORTRAN/Java/Python ir atlikti našumo tyrimus. Atlikti ab initio skaičiavimus karotinoidams esantiems baltyminėje aplinkoje su pasiriktu paketais. Reiks atlikit superkompiuterio našumo analizę ir paruošti paketo naudojimo instrukcijas. Skaičiavimai bus atliekami su superkompiuteriu „VU HPC“ Saulėtekis |
Laisva |
|
10. |
K. Genevičius kristijonas.genevicius@ff.vu.ltkristijonas.genevicius@ff.vu.lt tel.: 85 233 4553 |
Skersaryšinimo įtaka krūvininkų pernašai ir rekombinacijai tūrinėse heterosandūrose Effect of cross-linking on charge carriers transport and recombination in bulk heterojunctions |
Bus gaminamos tūrinės heterosandūros su skersaryšinamomis medžiagomis ir tiriama krūvininkų pernaša prieš ir po skersaryšinimo lėkio trukmės bei CELIV metodikomis. Heterostruktūrų gamyba ir eksperimentas Bulk heterostruktures with cross-linkable materials will be fabricated and the charge carriers transport before and after cross-linking will be investigated using time-of-flight and CELIV techniques. Fabrication of heterojunctions and experiment |
užimta ? |
|
11. |
K. Genevičius kristijonas.genevicius@ff.vu.ltkristijonas.genevicius@ff.vu.lt tel.: 85 233 4553 |
Bimolekulinės rekombinacijos koeficiento nustatymas lėkio trukmės metodu paviršinės sugerties atveju Determination of the bimolecular recombination coefficient by the time-of-flight technique in the case of surface absorption |
Bimolekulinės rekombinacijos koeficiento nustatyto lėkio trukmės metodu priklausomybė nuo storio, gautų rezultatų palyginimas su CELIV matavimais ir Lanžaveno koeficientu. Bandinių gamyba ir eksperimentas. Dependence of the bimolecular recombination coefficient determined by the time-of-flight method with thickness and comparison of the results with CELIV measurements and Langevin coefficient. Sample fabrication and experiment |
užimta ? |
Mokslo tiriamasis darbas I (M1 Teorinė fizika ir astrofizika)
|
Eil. Nr. |
Vadovas (vadovo el. p., darbo tel. nr.) |
Temos pavadinimas (lietuvių ir anglų kalbomis) |
Trumpas temos aprašymas (lietuvių kalba) |
Tema laisva/užimta |
| 1. |
Doc. dr. Mindaugas Mačernis Tel. +370 5 223 4659 |
Karotenporfirino dyadų būsenų modeliavimas naudojant tankio funkcionalus ir molekulių dinamiką Carotenoporphyrin Dyad Modeling with DFT and Molecular Dynamics |
Karotinoidai yra paplitę yra paplitę gyvojoje gamtoje, kurių savybės išnaudojamos įvairiuose procesuose, kurie sudaro kompleksus su chlorofilais. Viena tokių dirbtinių sistemų yra karotenporfirino dyados, kuriose vyksta analogiški fotofizikiniai procesai. Darbo tikslas skaičiuoti įvairių karotenporfirino dyadų struktūrines ir spektrines savybes, naudojant tankio funkcionalo metodikas. Reikės atlikti ab initio skaičiavimus, kad įvertinti galimai susidarančias krūvio pernašos būsenas. Skaičiavimai bus atliekamai su superkompiuteriu „VU HPC“ Saulėtekis |
Laisva |
|
2. |
Doc. dr. Mindaugas Mačernis Tel. +370 5 223 4659 |
Bakteriorodopsino aktyvaus centro retinalio molekulės molekulių dinamikos skaičiavimai Bacteriorhodopsin active center Retinal molecule study with molecular dynamics |
Kvantinės chemijos metodai, tokie kaip DFT, kartu su molekulių mechanika, panaudojant superkompiuterių resursus, leidžia modeliuoti dideles molekulines struktūras, baltymus. Naudojant DFT metodiką galima modeliuoti retinalio molekulę ir Bakteriorodopsino baltymą. Bakteriorodopsino baltymas yra eksperimentiškai tiriamas vienas iš modelinių sistemų, kurią sudaro opsino baltymas ir retinalio molekulė. Baltymas pumpuoja protonus, po to kai retinalis sugeria matomą šviesą. Retinalio molekulė struktūriškai yra puse tipinės karotinoido (betakaroteno) molekulės, kurių spektrinės savybes daugiausia nulemtos polyeninės grandinėlės. Visgi Retinalio sužadintos energijos visiškai skiriasi tiek nuo tipinių karotinoidų, tiek nuo polieno molekulių. Darbo tikslas ištirti kaip ir kurios retinalio struktūrinės dalys nulemia kitokias spektrines savybes, bei kaip molekulei daro įtaką aplinkui esanti baltymo struktūra. Darbe reikės paruošti 2 tūkst. atomų baltymų struktūras molekulių dinamikai, išskirti aktyvų centrą. Atlikti DFT skaičiavimus su Gaussian 16 arba kitu įsisavintu paketu. Skaičiavimai bus atliekamai su superkompiuteriu „VU HPC“ Saulėtekis |
Laisva |
|
3. |
Doc. dr. Mindaugas Mačernis Tel. +370 5 223 4659 |
DNR kirpimo mechanizmo tyrimas tankio funkcionalų metodais su superkompiuteriu DNA Restriction endonuclease cleavage mechanisms DFT study using supercomputers |
BCNI baltymas atpažįsta ir nukerpa tam tikras DNR sekas. Atpažinimo ir kirpimo mechanizmas nėra suprastas, tad reikalingas QM/MM modeliavimas. Darbo tikslas ištirti kaip ir kurios DNR struktūrinės dalys sudaro ryšius su BcnI baltymu. Darbo rezultatai patikslins apytiksliai žinomas BCNI aktyvių centrų atomų padėtis, bei kur ir kokie susidaro ryšiai tarp DNR ir BcnI baltymo. Darbe reikės paruošti apie 2 tūkst. atomų baltymų struktūras AMBER paketui. Atlikti DFT skaičiavimus su Gaussian 16 paketu. Skaičiavimai bus atliekamai superkompiuteriu „VU HPC“ Saulėtekis |
Laisva |
|
4. |
Doc. dr. Kęstutis Aidas, kestutis.aidas@ff.vu.ltkestutis.aidas@ff.vu.lt, 8 5 223 4593 |
Makromolekulinėse matricose inskapsuliuotų molekulių struktūros ir BMR spektrų modeliavimas Modelling structural and NMR properties of molecules bound to supramolecular cavitands |
Supramolekulinių darinių tyrimai šiuo metu yra itin aktyvi mokslinės veiklos. Įdomu tai, kad molekulėms prisijungus vadinamųjų supramolekulinių kavitandų ertmėse, šių molekulių savybės gali pasikeisti drastiškai – gali būti stabilizuojamos įprastai energetiškai nepalankios konformacijos, inicijuojamos egzotiškos cheminės reakcijos, ar padidinamas šiaip vandenyje netirpių molekulių tirpumas. Šios molekulinės sistemos labai perspektyvios, nes gali būti panaudojamos, pavyzdžiui, kaip vaistinių junginių nešikliai arba kaip selektyvūs biomolekulių jutikliai. Norint plėsti supramolekulinių kavitandų taikymo galimybes, būtina detaliai suprasti molekulės-kavitando komplekso struktūrą bei kavitanduose inkapsuliuotų molekulių elgseną molekuliniame lygmenyje. Šiame darbe bus modeliuojami molekulių, inkapsuliuotų supramolekuliniuose kavitanduose, struktūra ir branduolių magnetinio rezonanso spektrai taikant modernius molekulinių sistemų modeliavimo metodus – klasikines molekulinės dinamikos simuliacijas ir jungtinius kvantinės mechanikos/molekulinės mechanikos modelius. Visi modeliavimo darbai bus atliekami VU aukšto našumo skaičiavimo centro „HPC Saulėtekis“ superkompiuteriu |
Laisva |
|
5. |
Doc. dr. Kęstutis Aidas, kestutis.aidas@ff.vu.ltkestutis.aidas@ff.vu.lt, 8 5 223 4593 |
Joninių skysčių mišiniai su tradiciniais tirpikliais: struktūros ir BMR spektrų modeliavimas Modelling structural and NMR properties of mixtures between ionic liquids and traditional solvents |
Joniniai skysčiai yra modernios, itin aktyviai tyrinėjamos medžiagos, sudarytos vien tik iš organinių molekulinių katijonų ir organinių arba neorganinių anijonų. Kadangi katijonų molekulinė struktūra pasižymi tam tikra asimetrija, dažnai JS, – kitaip nei įprastinės druskos, – išlieka skysti kambario ar netgi dar žemesnėje temperatūroje. Dėl savo išskirtinės sudėties šie skysčiai pasižymi unikaliomis savybėmis, kurios atveria duris įvairialypiams jų taikymams cheminėje inžinerijoje, gyvybės moksluose ir nanotechnologijose. Siekiant suprasti ir kontroliuoti joninių skysčių fiziko-chemines savybes, būtina turėti detalią informaciją molekuliniame lygmenyje apie šių sistemų tarpmolekulinę struktūrą ir dinamiką. Šiame darbe bus modeliuojami imidazolio katijono šeimos joninių skysčių ir dichlormetano mišinių struktūra ir branduolių magnetinio rezonanso spektrai taikant modernius molekulinių sistemų modeliavimo metodus – klasikines molekulinės dinamikos simuliacijas ir jungtinius kvantinės mechanikos/molekulinės mechanikos modelius. Visi modeliavimo darbai bus atliekami VU aukšto našumo skaičiavimo centro „HPC Saulėtekis“ superkompiuteriu |
Laisva |
|
Darius Abramavičius, darius.abramavicius@ff.vu.ltdarius.abramavicius@ff.vu.lt, Saulėtekio al. 3, A312, Tel. (8 5) 223 4544 |
Eksitonų dinamikos ir disociacijos modeliavimas organiniuose saulės elementuose / fotosintetiniuose kompleksuose Modeling of excitation dynamics and charge separation in organic solar cells/photosynthetic complexes |
Organiniai saulės elementai yra netvarkios medžiagos sudarytos iš donorinių ir akceptorinių molekulinių chromoforų. Tokiu pačiu principu veikia fotosintetiniai molekulių kompleksai. Elektron-fononiniai sklaidos procesai apsprendžia elektronų ir skylių termalizaciją, disociaciją ir rekombinaciją. Šie procesai bus modeliuojami defektų aplinkoje |
laisva |
Mokslo tiriamasis darbas II (M2 k. Elektronika ir telekomunikacijų technologijos, M2 Fotonika ir nanotechnologijos, M2 Gyvybės ir cheminė fizika, M2 Lazerinė fizika ir optinės technologijos, M2 Lazerinė technologija, M2 Teorinė fizika ir astrofizika)
|
Eil. Nr. |
Vadovas (vadovo el. p., darbo tel. nr.) |
Temos pavadinimas (lietuvių ir anglų kalbomis) |
Trumpas temos aprašymas (lietuvių kalba) |
Tema laisva/užimta |
| 1. |
Doc. dr. Mindaugas Mačernis Tel. +370 5 223 4659 |
Karotenporfirino dyadų būsenų modeliavimas naudojant tankio funkcionalus ir molekulių dinamiką Carotenoporphyrin Dyad Modeling with DFT and Molecular Dynamics |
Karotinoidai yra paplitę yra paplitę gyvojoje gamtoje, kurių savybės išnaudojamos įvairiuose procesuose, kurie sudaro kompleksus su chlorofilais. Viena tokių dirbtinių sistemų yra karotenporfirino dyados, kuriose vyksta analogiški fotofizikiniai procesai. Darbo tikslas skaičiuoti įvairių karotenporfirino dyadų struktūrines ir spektrines savybes, naudojant tankio funkcionalo metodikas. Reikės atlikti ab initio skaičiavimus, kad įvertinti galimai susidarančias krūvio pernašos būsenas. Skaičiavimai bus atliekamai su superkompiuteriu „VU HPC“ Saulėtekis |
Laisva |
|
2. |
Doc. dr. Mindaugas Mačernis Tel. +370 5 223 4659 |
Bakteriorodopsino aktyvaus centro retinalio molekulės molekulių dinamikos skaičiavimai Bacteriorhodopsin active center Retinal molecule study with molecular dynamics |
Kvantinės chemijos metodai, tokie kaip DFT, kartu su molekulių mechanika, panaudojant superkompiuterių resursus, leidžia modeliuoti dideles molekulines struktūras, baltymus. Naudojant DFT metodiką galima modeliuoti retinalio molekulę ir Bakteriorodopsino baltymą. Bakteriorodopsino baltymas yra eksperimentiškai tiriamas vienas iš modelinių sistemų, kurią sudaro opsino baltymas ir retinalio molekulė. Baltymas pumpuoja protonus, po to kai retinalis sugeria matomą šviesą. Retinalio molekulė struktūriškai yra puse tipinės karotinoido (betakaroteno) molekulės, kurių spektrinės savybes daugiausia nulemtos polyeninės grandinėlės. Visgi Retinalio sužadintos energijos visiškai skiriasi tiek nuo tipinių karotinoidų, tiek nuo polieno molekulių. Darbo tikslas ištirti kaip ir kurios retinalio struktūrinės dalys nulemia kitokias spektrines savybes, bei kaip molekulei daro įtaką aplinkui esanti baltymo struktūra. Darbe reikės paruošti 2 tūkst. atomų baltymų struktūras molekulių dinamikai, išskirti aktyvų centrą. Atlikti DFT skaičiavimus su Gaussian 16 arba kitu įsisavintu paketu. Skaičiavimai bus atliekamai su superkompiuteriu „VU HPC“ Saulėtekis |
Laisva |
|
3. |
Doc. dr. Mindaugas Mačernis Tel. +370 5 223 4659 |
DNR kirpimo mechanizmo tyrimas tankio funkcionalų metodais su superkompiuteriu DNA Restriction endonuclease cleavage mechanisms DFT study using supercomputers |
BCNI baltymas atpažįsta ir nukerpa tam tikras DNR sekas. Atpažinimo ir kirpimo mechanizmas nėra suprastas, tad reikalingas QM/MM modeliavimas. Darbo tikslas ištirti kaip ir kurios DNR struktūrinės dalys sudaro ryšius su BcnI baltymu. Darbo rezultatai patikslins apytiksliai žinomas BCNI aktyvių centrų atomų padėtis, bei kur ir kokie susidaro ryšiai tarp DNR ir BcnI baltymo. Darbe reikės paruošti apie 2 tūkst. atomų baltymų struktūras AMBER paketui. Atlikti DFT skaičiavimus su Gaussian 16 paketu. Skaičiavimai bus atliekamai superkompiuteriu „VU HPC“ Saulėtekis |
Laisva |
|
4. |
Doc. dr. Kęstutis Aidas, kestutis.aidas@ff.vu.ltkestutis.aidas@ff.vu.lt, 8 5 223 4593 |
Makromolekulinėse matricose inskapsuliuotų molekulių struktūros ir BMR spektrų modeliavimas Modelling structural and NMR properties of molecules bound to supramolecular cavitands |
Supramolekulinių darinių tyrimai šiuo metu yra itin aktyvi mokslinės veiklos. Įdomu tai, kad molekulėms prisijungus vadinamųjų supramolekulinių kavitandų ertmėse, šių molekulių savybės gali pasikeisti drastiškai – gali būti stabilizuojamos įprastai energetiškai nepalankios konformacijos, inicijuojamos egzotiškos cheminės reakcijos, ar padidinamas šiaip vandenyje netirpių molekulių tirpumas. Šios molekulinės sistemos labai perspektyvios, nes gali būti panaudojamos, pavyzdžiui, kaip vaistinių junginių nešikliai arba kaip selektyvūs biomolekulių jutikliai. Norint plėsti supramolekulinių kavitandų taikymo galimybes, būtina detaliai suprasti molekulės-kavitando komplekso struktūrą bei kavitanduose inkapsuliuotų molekulių elgseną molekuliniame lygmenyje. Šiame darbe bus modeliuojami molekulių, inkapsuliuotų supramolekuliniuose kavitanduose, struktūra ir branduolių magnetinio rezonanso spektrai taikant modernius molekulinių sistemų modeliavimo metodus – klasikines molekulinės dinamikos simuliacijas ir jungtinius kvantinės mechanikos/molekulinės mechanikos modelius. Visi modeliavimo darbai bus atliekami VU aukšto našumo skaičiavimo centro „HPC Saulėtekis“ superkompiuteriu |
Laisva |
|
5. |
Doc. dr. Kęstutis Aidas, kestutis.aidas@ff.vu.ltkestutis.aidas@ff.vu.lt, 8 5 223 4593 |
Joninių skysčių mišiniai su tradiciniais tirpikliais: struktūros ir BMR spektrų modeliavimas Modelling structural and NMR properties of mixtures between ionic liquids and traditional solvents |
Joniniai skysčiai yra modernios, itin aktyviai tyrinėjamos medžiagos, sudarytos vien tik iš organinių molekulinių katijonų ir organinių arba neorganinių anijonų. Kadangi katijonų molekulinė struktūra pasižymi tam tikra asimetrija, dažnai JS, – kitaip nei įprastinės druskos, – išlieka skysti kambario ar netgi dar žemesnėje temperatūroje. Dėl savo išskirtinės sudėties šie skysčiai pasižymi unikaliomis savybėmis, kurios atveria duris įvairialypiams jų taikymams cheminėje inžinerijoje, gyvybės moksluose ir nanotechnologijose. Siekiant suprasti ir kontroliuoti joninių skysčių fiziko-chemines savybes, būtina turėti detalią informaciją molekuliniame lygmenyje apie šių sistemų tarpmolekulinę struktūrą ir dinamiką. Šiame darbe bus modeliuojami imidazolio katijono šeimos joninių skysčių ir dichlormetano mišinių struktūra ir branduolių magnetinio rezonanso spektrai taikant modernius molekulinių sistemų modeliavimo metodus – klasikines molekulinės dinamikos simuliacijas ir jungtinius kvantinės mechanikos/molekulinės mechanikos modelius. Visi modeliavimo darbai bus atliekami VU aukšto našumo skaičiavimo centro „HPC Saulėtekis“ superkompiuteriu |
Laisva |
|
6. |
dr. Stepas Toliautas (85) 223 4661 |
Molekulinių skaičiavimų duomenų analizės efektyvumas naudojant paskirstytuosius resursus Efficiency of Distributed Data Analysis of the Results of Molecular Computations |
Aleksandr Ivanov MTD III |
|
|
7. |
dr. Stepas Toliautas (85) 223 4661 |
Fotoaktyvios molekulės struktūros įvertinimas skirtingo dydžio polimerų tirpaluose Structure estimation of a photoactive molecule in varying-size polymer solutions |
Domantas Narkevičius MTD III |
2022/2023 m. m. pavasario semestro kursinių ir mokslo tiriamųjų darbų gynimai Cheminės fizikos institute
|
Institutas, atsakingas asmuo |
Kursinių darbų bakalaurams gynimo data, laikas ir vieta (Kaip Rašto darbas pateikiamas iki gynimo atsakingam asmeniui) |
Mokslo tiriamųjų darbų magistrantams gynimo data, laikas ir vieta (Kaip Rašto darbas pateikiamas iki gynimo atsakingam asmeniui) |
|
Cheminės fizikos institutas (Julija Gorbaniova, tel. (8 5) 223 4560, |
2023-06-22, 14 – 15 val., NFTMC, Saulėtekio al. 3, D401 (bendra komisija) Darbus atsiųsti: pdf formatu iki 2023-06-20 |
2023-06-22, 9 – 12 val., NFTMC, Saulėtekio al. 3, D401 (bendra komisija) Darbus atsiųsti: pdf formatu iki 2023-06-20 |
2022/2023 m. m. pavasario semestro baigiamųjų darbų gynimai Cheminės fizikos institute
|
Institutas, atsakingas asmuo |
Baigiamųjų darbų bakalaurams gynimo data, laikas ir vieta (Kaip Rašto darbas pateikiamas iki gynimo atsakingam asmeniui) |
Baigiamųjų darbų magistrantams gynimo data, laikas ir vieta (Kaip Rašto darbas pateikiamas iki gynimo atsakingam asmeniui) |
|
Cheminės fizikos institutas (Julija Gorbaniova, tel. (8 5) 223 4560, |
I. 2023-05-25, 10 – 14 val., NFTMC, B336 Molekulių spektroskopijos grupė (prof. V. Šablinskas) Darbus atsiųsti: pdf formatu iki 2023-05-22, 13 val. adresu julija.gorbaniova@ff.vu.ltjulija.gorbaniova@ff.vu.lt II. 2023-05-26, 13 val., FF 311 kab. Molekulių teorijos ir modeliavimo grupė (prof. D. Abramavičius) Darbus atsiųsti: pdf formatu iki 2023-05-24, 16 val. adresu julija.gorbaniova@ff.vu.ltjulija.gorbaniova@ff.vu.lt III. 2023-05-26, 10 – 13 val., NFTMC, B336 Kietojo kūno elektronikos grupė (dr. K. Genevičius) Darbus atsiųsti: pdf formatu iki 2023-05-24, 12 val. |
I. 2023-05-25, 10 – 14 val., NFTMC, B336 Molekulių spektroskopijos grupė (prof. V. Šablinskas) Darbus atsiųsti: pdf formatu iki 2023-05-22, 13 val. adresu julija.gorbaniova@ff.vu.ltjulija.gorbaniova@ff.vu.lt II. 2023-05-26, 13 val., FF 311 kab. Molekulių teorijos ir modeliavimo grupė (prof. D. Abramavičius) Darbus atsiųsti: pdf formatu iki 2023-05-24, 16 val. adresu julija.gorbaniova@ff.vu.ltjulija.gorbaniova@ff.vu.lt III. 2023-05-26, 10 – 13 val. NFTMC, B336 Kietojo kūno elektronikos grupė (dr. K. Genevičius) Darbus atsiųsti: pdf formatu iki 2023-05-24, 12 val. |
Siūlomos 2021-2022 m.m. pavasario semestro profesinės praktiko ir mokslo tiriamųjų darbų temos
CHFI_2021-22.docx (atnaujinta 2021-09-16)
Siūlomos M1 2021 m. mokslo tiriamosios praktikos temos
2021 metais M1 mokslo tiriamosios praktikos ChFI siūlomų temų sąrašas
2020 – 2021 m.m. Cheminės fizikos institute siūlomos darbų temos visų pakopų studentams
2020 – 2021 m. m. siūlomos temos (suskirstyta pagal studijų pakopas).
- Jeigu darbo vadovas yra ne Fizikos fakulteto darbuotojas, šio darbo rašymui turi būti paskirtas konsultantas iš Fizikos fakulteto, kurio pavardė nurodoma darbo tituliniame lape.
- Papildomą informaciją kaip teisingai apiforminti rašto darbą galima rasti profesoriaus Prano Juozo Žilinsko knygoje „Rašto darbai. Ką būtina žinoti rengiant tiksliųjų mokslų rašto darbą“.
-
Profesoriaus Prano Juozo Žilinsko knygoje „Rašto darbai. Ką būtina žinoti rengiant tiksliųjų mokslų rašto darbą“ aptariami pateikiamų ginti tiksliųjų mokslų rašto darbų reikalavimai. Joje aiškinama, kaip reikėtų rašyti referatus, kursinius, baigiamuosius ir kitus darbus, kokių reikalavimų privalo laikytis studentai, atlikdami laboratorinius darbus, kaip juos turi sutvarkyti, kaip taisyklingai turėtų būti rašomos matematinės formulės, fizikinių dydžių simboliai, matavimo vienetai ir pan., taip pat dėstoma, kaip sudaromos lentelės, braižomos diagramos, schemos, koks turi būti rašto darbo bibliografijos apipavidalinimas.
Leidinys skiriamas studentams ir doktorantams, atliekantiems teorinius ir eksperimentinius darbus ir norintiems tinkamai juos aprašyti.
Studentams
 |
Šviesa moksle? Tai informatyvu ir įdomu! Instituto mokslinės laboratorijos yra visada atviros motyvuotiems studentams. Esant galimybėms jie yra įtraukiami į institute vykdomus mokslinius projektus, skatinami atlikti ERASMUS praktiką partnerių laboratorijose užsienyje, gautų mokslinių rezultatų pagrindu ruošiamos bendros publikacijos. Studentai skatinami „patikrinti“ savo tinkamumą moksliniam darbui, darant stendinius arba žodinius pranešimus populiarioje tarptautinėje studentų konferencijoje „Open readings“. Instituto direktorius ir mokslinių laboratorijų vadovai visada pasiruošę padėti studentams žengti pirmuosius žingsnius laboratorijose. |
Bendradarbiaukime
Kviečiame bendradarbiauti akademines ir neakademines organizacijas, mokslininkus ir ne mokslininkus.
Mokslas
- Mokslininkų profiliai
- Mokslinių tyrimų grupės
- Mokslo infrastruktūra
- Disertacijos
- Projektai
- Publikacijos
- Atviros prieigos centrai