Sidebar

9E69B7D9 4861 4EA9 8DB9 FAB9E1ABEFAB
Šių metų Lietuvos mokslo premijai gauti buvo pateikti du Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininkų darbų ciklai. Vienas iš premijos pretendentų – mokslininkų grupės darbų ciklas „Funkcinių medžiagų mikrobangų spektroskopija (2008–2022)“. Pasak grupės nario dr. Manto Šimėno, bendradarbiavimas leido pasiekti rezultatų, matomų ne tik iš pastarųjų metų publikacijų aukšto cituojamumo tarptautiniuose mokslo žurnaluose, bet ir iš įvertinimo Lietuvoje. O kalbant apie grupėje vystomos mikrobangų spektroskopijos įrankius, ypač plačiajuostę dielektrinę spektroskopiją bei elektronų paramagnetinį rezonansą, pasaulyje grupė neturi lygių.

Grupėje dirba net septyni mokslininkai: prof. Jūras Banys, dr. Jan Macutkevič, dr. Šarūnas Svirskas, dr. Sergejus Balčiūnas, dr. Vidmantas Kalendra, dr. Robertas Grigalaitis ir dr. M. Šimėnas, sutikęs papasakoti apie grupės atliktus tyrimus, bendradarbius ir nuotaikas pateikus paraišką.

Ką jūsų grupei reiškia Lietuvos mokslų akademijos nominacija?

Mums didelė garbė būti nominuotiems Lietuvos mokslo premijai. Esame dėkingi Fizikos fakulteto bendruomenei už pasitikėjimą ir palaikymą. Paraiškoje pateikti rezultatai parodo ženklų įdirbį ir mikrobangų spektroskopijos grupės plėtrą per pastaruosius 15 metų. Prof. J. Banio dėka grupė išaugo, įsigijo aukščiausio lygio įrangos, ją pritaikė dielektrinių spektrų ir kitiems tyrimams. Svarbiausia, kad grupėje yra daug jaunųjų mokslininkų, kurie yra tarp nominantų. Bendras darbas leido pasiekti įspūdingų rezultatų, kurie matomi iš pastarųjų metų publikacijų aukšto cituojamumo žurnaluose, tokiuose kaip „Nature Communications“, „Advanced Energy Materials“, „Science Advances“ ir t. t. Tad jau būti nominuotiems premijai yra didelis įdėto darbo įvertinimas.

EE283C5B C344 443A A4FB FB6F0AFCA6A6

Iš kairės: V. Kalendra, M. Šimėnas, R. Grigalaitis, Š. Svirskas, J. Banys, S. Balčiūnas.

Mūsų pateiktus tyrimus jungia mikrobangų metodikos taikymas įvairioms inovatyvioms funkcinėms medžiagoms tirti. Mūsų tirtas medžiagas galima skirstyti į tris grupes.

Pirmoji grupė yra neorganiniai perovskitai. Tai tam tikrą struktūrą turinčios medžiagos, kurios dažnai pasižymi taikymams patraukliomis savybėmis. Mūsų tirtų medžiagų pavyzdžiai yra feroelektrikai, feroelektriniai relaksoriai ar dipoliniai stiklai.

Kita grupė, kurios tyrimuose yra didelis mano paties indėlis – hibridinės medžiagos. Tai medžiagos, kurias sudaro metalo centrai, sujungti organiniais motyvais. Tokios medžiagos pasižymi itin įvairiomis ir patraukliomis savybėmis, kurias galime tirti mikrobangų metodais.

Trečioji medžiagų grupė, prie kurios daugiausia dirba dr. Jan Macutkevič, yra polimeriniai kompozitai, gaminami į polimerą įterpiant įvairius neorganinius intarpus. Tokios medžiagos gali būti naudojamos elektromagnetinei spinduliuotei ekranuoti.

Galbūt galėtumėte plačiau papasakoti, kokiose srityse šios medžiagos pritaikomos praktiškai?

Perovskito struktūros medžiagos yra patrauklios savo fizikinėmis savybėmis. Priklausomai nuo cheminės sudėties, perovskituose galima sukurti įvairias funkcines savybes, kaip antai feroeletrinis ar feromagnetinis reiškiniai. Perovskitus legiruojant kitais jonais galima keisti jų elektrinį laidį. Feroelektriniai perovskitai yra netiesiniai kristalai, o tai reiškia, kad jie gali būti taikomi lazerinėse sistemose (pvz., antros harmonikos generavimas, akustooptinis reiškinys) ir piroelektriniuose detektoriuose. Feroelektrikai yra bene geriausiomis pjezoelektrinėmis savybėmis pasižyminčios medžiagos. Galų gale didelė dielektrinė skvarba puikiai tinka gaminant daugiasluoksnius keraminius kondensatorius, varaktorius ir kitus mikrobangų elektronikoje naudojamus elementus.

Mūsų tyrimai koncentruoti į maišytus feroelektrikus ir jiems giminingas medžiagas, čia mūsų grupė įnešė didelį indėlį. Maišyti perovskitai gaunami, kai tam tikri medžiagą sudarantys jonai yra pakeičiami kitais jonais, o tai savo ruožtu lemia įspūdingus medžiagų savybių pokyčius ir naujų reiškinių atsiradimą. Pavyzdžiui, smarkiai išaugęs pjezoelektrinis atsakas ir dielektrinė skvarba leidžia šias medžiagas naudoti jau mano minėtoje elektronikoje, jutikliuose, aktuatoriuose ir pan. Tokios maišytos medžiagos dažnai vadinamos feroelektriniais relaksoriais – didelė dalis mūsų tyrimų skirti būtent šioms medžiagoms.

Tuo tarpu hibridiniuose perovskituose dalis kristalinės struktūros yra sudaryta iš organinių struktūrinių vienetų, pavyzdžiui, organinių molekulinių darinių. Jau prieš dešimtmetį buvo pastebėta, kad tokios medžiagos turi labai didelį potencialą kaip pigūs ir našūs saulės elementai. Per tuos dešimt metų šių medžiagų efektyvumas smarkiai išaugo – nuo kelių iki daugiau nei 25 procentų. Tokios medžiagos jau pradeda konkuruoti su klasikinių puslaidininkių saulės elementais. Taip pat jos jau yra taikomos jutikliuose, šviestukuose ir pan. Tačiau vienareikšmiška tokio aukšto efektyvumo priežastis nebuvo žinoma. Pasitelkus plačiajuostę dielektrinę spektroskopiją – vieną iš mikrobangų spektroskopijos tyrimo metodų – mums pavyko nustatyti, kad hibridiniai perovskitai turi gana didelę dielektrinę skvarbą. Tai susiejome su dideliu šių medžiagų našumu, nes didelė dielektrinės skvarbos vertė sukuria sąlygas geresnei krūvio pernašai.

Be to, tiriant hibridinius perovskitus mums pavyko sudarkyti šiose medžiagose nusistovintį tvarkingą elektrinių dipolių išsidėstymą. Tai siejasi su anksčiau minėtais neorganiniais perovskitais, kuriuose pakeitus jonus gaunama relaksoriaus fazė. Hibridinių perovskitų atveju mums taip pat pavyko sukurti panašią į relaksorių fazę, pakeitus vienus struktūrinius elementus kitais. Taip mikroskopiniu lygmeniu sutrikdėme sistemos susitvarkymą ir gavome labai įdomią dipolinio stiklo fazę, kurioje elektriniai dipoliai žemoje temperatūroje užšąla, t. y. dipolių sistema sustingsta netvarkingai išsidėsčiusi. Pastebėjome, kad maišytuose hibridiniuose perovskituose keičiasi ir dielektrinės savybės, kurias bandėme sieti su realių įrenginių veikimu.

Kitos hibridinės medžiagos – metalo organiniai karkasai, pasižymintys itin dideliu porėtumu. Kitaip sakant, jų kristalinė struktūra turi dideles ertmes, į kurias galima įdėti įvairias molekules. Todėl metalo organiniai karkasai gali būti panaudoti dujoms saugoti ar gaudyti, o tai yra aktualu norint surinkti CO2 iš atmosferos, gaminti vandenilio kuro elementus ar unikalius vaistų nešiklius. Tokius ir panašius procesus, vykstančius šiose medžiagose, tyrėme pasitelkę Lietuvoje unikalų elektronų paramagnetinio rezonanso, EPR, spektrometrą.

Trečioji medžiagų grupė yra polimeriniai kompozitai, į kuriuos yra įdėti neorganiniai intarpai. Tokios medžiagos gali būti naudojamos mikrobangoms ekranuoti, o tai šiuo metu yra itin aktualu, nes tokios medžiagos gali būti panaudojamos karyboje. Dažniausiai mūsų tirti neorganiniai motyvai buvo įvairios anglies nanodalelės, kaip anglies nanovamzdeliai, nanosvogūnai ir pan.

Su kuo bendradarbiaujate atlikdami mokslinius tyrimus? Kaip pasirenkate mokslinių tyrimų partnerius? 

Labai glaudžiai bendradarbiaujame su tyrėjais iš užsienio vykdydami visų trijų medžiagų grupių tyrimus. Mes, kaip fizikai, dažniausiai patys medžiagų negaminame – kristalų auginimo bei medžiagų sintetinimo malonumą paliekame chemikams. Mes savo ruožtu esame atsakingi už gana sudėtingus matavimus ir eksperimentinių rezultatų interpretaciją. Mūsų bendradarbiavimas apima daug pasaulio valstybių, visas tikrai būtų sunku net išvardyti. Aišku, daugiausia bendradarbiaujame su mokslininkais iš pažangių Europos mokslo įstaigų, taip pat iš Šiaurės Amerikos, Azijos (Japonija, Taivanas ir kt.).

Šiuolaikiniame moksle tyrimų partneriai labai svarbu, nes retai kada viena grupė geba tiek gaminti medžiagas, tiek atlikti jų matavimus ir teorinius skaičiavimus.

Ar turite jus įkvepiančių mokslinių autoritetų?

Manau, kad beveik visi mokslininkai turi profesinių autoritetų, juk dirbant tam tikroje srityje retai esi pats geriausias pasaulyje. Kalbant apie mūsų grupėje vystomos mikrobangų spektroskopijos įrankius, ypač plačiajuostę dielektrinę spektroskopiją bei elektronų paramagnetinį rezonansą, kai kuriose šių tyrimų srityse pasaulyje mes esame geriausi. Pavyzdžiui, man asmeniškai pavyko sukurti tam tikrus elektronų paramagnetinio rezonanso įrenginius, kurie smarkiai padidino šios spektroskopijos jautrumą, tad šiuo metu galime matuoti tiksliausiai pasaulyje.

Ar Lietuvoje dar kas nors užsiima panašiais tyrimais?

Yra keletas grupių, kurios tiria panašias funkcines medžiagas, ypač hibridinius perovskitus, nes tai yra itin populiarios medžiagos. Tuo užsiima grupės tiek VU Fizikos ir Chemijos fakultetuose, tiek FTMC ir KTU. Metodikos požiūriu Lietuvoje mes esame unikalūs tiek plačiajuostės dielektrinės spektroskopijos, tiek EPR tyrimuose.

Kuris iš jūsų LMA pateikto darbų ciklo straipsnių jums asmeniškai atrodo reikšmingiausias?

Asmeniškai man brangiausi du mūsų straipsniai iš hibridinių medžiagų. Vienas iš jų yra „Nature Communications“ išspausdintas darbas, kuriame pristatome mūsų surastą mano minėto elektrinių dipolinių stiklo fazę hibridiniuose parovskituose. Šis darbas pasirodė gana neseniai, tačiau jau yra gausiai cituojamas – džiaugiamės, kad pavyko padaryti ženklų proveržį šioje srityje. Kitas paminėjimo vertas straipsnis – kuriame aprašome, kaip, naudojant EPR, pavyko ištirti panašią hibridinę medžiagą ir pirmą kartą pademonstruoti metilo grupių kvantinį sukimosi tuneliavimą su impulsiniu EPR. Pastarasis straipsnis, publikuotas „Science Advances“, yra svarbus todėl, kad sukuria pagrindą naujo tipo metilo grupių spektroskopijai, kuri gali būti panaudota įvairių medžiagų, įskaitant biologinių sistemų mikroskopines struktūras, tyrimuose.

1CC7103D 0A24 4204 B2E9 B2624D0A0C95
Lapkričio 25-30 dienomis Lietuvoje lankėsi Granados universiteto astrofizikai Juan Carlos Suárez Yanes (grupės vadovas), Antonio García Hernández, Sebastià Barceló Forteza ir Giovanni Mirouh. Granados universitetas (Universidad de Granada) yra vienas iš 10-ies ARQUS Europos universitetų aljanso, kuriam priklauso ir Vilniaus universitetas, narių.

Mokslininkai vyko į Molėtų astronomijos observatoriją (MAO) bei Lietuvos etnokosmologijos muziejų. Grįžę į Vilnių jie darbavosi ties asteroseismologijos projektu VU Teorinės fizikos ir astronomijos institute (TFAI), ambasadorės María Nieves Blanco Díaz kvietimu, turėjo priėmimą Ispanijos Karalystės ambasadoje Lietuvoje, vėliau – apžiūrėjo istorinę VU astronomijos observatoriją Centriniuose rūmuose.

Svečiai taip pat vedė seminarus: S. B. Forteza pranešimo pavadinimas „Delta Scuti žvaigždžių analizė: nuo šviesos kreivių iki žvaigždžių charakteristikų“, o Giovanni Mirouh‘o – „Greitai besisukančių žvaigždžių asteroseismologija: naujausia pažanga sprendžiant sudėtingą temą“.

Renginio metu prieš pirmąjį pranešimą susirinkusiuosius pasveikino ir komandą pristatė grupės vadovas Juan Carlos Suárez Yanes. Tuo tarpu pabaigos žodžius antrąją seminarų dieną tarė Antonio García Hernández. Jis taip pat pasidalino šiuo metu vykstančių bei ateityje numatomų bendrų projektų detalėmis.

Šis vizitas – tai praėjusį spalį Granados universitete vykusio susitikimo, kuriame dalyvavo VU TFAI Astrospektroskopijos ir egzoplanetų grupės tyrėjai dr. Erika Pakštienė bei dr. Carlos Viscasillas Vázquez, tęsinys. Tą kartą pagrindinis tikslas buvo sumodeliuoti Molėtų astronomijos observatorijoje atrastą Delta Scuti tipo žvaigždę esančią dvinarėje žvaigždžių sistemoje.

„Bendravimas ir bendradarbiavimas su asteroseismologais iš Granados mums suteikia galimybę tobulėti šioje svarbioje ir įkvepiančioje mokslo srityje“, – tikina dr. Carlos Viscasillas Vázquez.

„Jaučiuosi nepaprastai laiminga, kad palaikome ryšius su astronomais iš Granados universiteto. Su jais mus sieja begalė bendrų interesų, kurie pakankamai greit turėtų nuvesti ir iki naujos mokslinės produkcijos“, – atskleidžia dr. Erika Pakštienė.

ff

Gruodžio 6 d. buvo pristatyti naujausi Lietuvos švietimo ir aukštojo mokslo institucijų dalykiniai reitingai. Tarp universitetų geriausiai šiame reitinge, kaip ir kasmet, pasirodė Vilniaus universitetas (VU) – jis paskelbtas lyderiu daugiau kaip trečdalyje vertintų bakalauro ir beveik pusėje magistrantūros studijų programų. Šiemet VU pagerino pozicijas 7 bakalauro ir 4 magistrantūros studijų kryptyse.

Pagal bendrą visų rodiklių sumą taškais bakalauro studijos VU FF įvertintos 90,05. VU lyderiauja 40 iš 84 vertintų magistrantūros studijų krypčių, įskaitant ir fizikos.

Nacionaliniame dalykiniame aukštųjų mokyklų reitinge jo sudarytojai įvertino 90 bakalauro ir 84 magistrantūros studijų kryptis. Bakalauro studijų kryptys buvo reitinguotos atsižvelgiant į darbdavių nuomonę apie studijas baigusiųjų kvalifikaciją, absolventų įsidarbinimą bei gaunamą atlyginimą, priimtų studijuoti studentų skaičių, gabiausių abiturientų procentą ir kitus rodiklius. Reitinguojant magistrantūros studijų kryptis, be darbdavių nuomonės apie alumnų parengimo kokybę, jų įsidarbinamumą ir atlygį, buvo vertinami ir moksliškumo rodikliai. Be to, buvo skaičiuojama, kiek kiekviena aukštoji mokykla kiekvienoje kryptyje turi valstybės finansuojamų doktorantūros vietų. Atsižvelgta ir į Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) atliktus kiekvienos konkrečios krypties studijų programų vertinimus.

VU lyderio pozicijas nacionaliniame šalies aukštųjų mokyklų reitinge išlaiko nuo pat jų sudarymo pradžios.

 
 

Lapkričio 14–16 d. Brėmene vykstanti kosmoso technologijų paroda „Space Tech Expo“ sukvietė kosmoso srities įmones ir mokslo bei studijų institucijų atstovus pristatyti savo sprendimus ir megzti ateities bendradarbiavimo ryšius. Vilniaus universiteto (VU) kuriamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) sprendimų spektras platus – šalia gyvybės mokslų, chemijos ir medicinos sprendimų bei lazerinių technologijų čia plėtojami ir kosmose pritaikomi sprendimai. Bendrame Lietuvos stende pristatomos VU kuriamos astrofizikos, belaidžio ryšio, nanopalydovų sistemų, lazerių ir optoelektronikos, apšvietimo, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo ir didžiųjų duomenų technologijos, skirtos kosminiams taikymams.

VU Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto mokslininkas prof. Pranciškus Vitta kartu su kolegėmis doc. Alisa Gricajeva ir dr. Irina Buchovec parodoje pristato sukurtą kietojo kūno apšvietimo prototipą, skirtą bakterijų inaktyvacijai tiek žemėje, tiek kosmose.

Vandens žydėjimo nustatymas iš palydovinių duomenų

„Antimikrobinės fotodinaminės technologijos, pagrįstos natūraliais fotosensibilizatoriais (šviesai jautriomis medžiagomis), gali būti taikomos bakterijų, grybelių ir infekcijų kontrolei tiek viešose erdvėse, sveikatos įstaigose, tiek kosmose. Didžiausia problema ta, kad kosminiai objektai su žmonėmis viduje (erdvėlaiviai arba ateities stacionarios stotys Mėnulyje ar Marse) yra uždaros sistemos: kad ir kaip steriliai viską į jas perkeltume, įvairūs mikroorganizmai vis tiek ten pakliūva. Šiandien tarptautinėje kosminėje stotyje veikia eksperimentinės hidroponikos sistemos, auginamos salotos ir kiti augalai, vykdomi įvairūs moksliniai tyrimai. Bėda ta, kad pelėsiniai grybai ir bakterijos puikiai dauginasi kosmose skleisdami sporas ir suformuodami gana atsparias bioplėveles ant įvairių paviršių. Dauguma tokių nepageidautinų mikroorganizmų yra pavojingi ne tik augalams ar maisto atsargoms, bet ir erdvėlaivio įrangai bei astronautams. Naudojant regimojo spektro šviesą ir fotoaktyvias natūralias medžiagas, šias bakterijas būtų galima sunaikinti, o užaugintas daržoves astronautai galėtų laisvai valgyti“, – sako prof. P. Vitta.

Parodos akimirka

„Space Tech Expo“ parodoje pristatomos ir VU plėtojamos dirbtinio intelekto technologijos. Doc. Lino Petkevičiaus ir kolegų įdirbis leidžia iš kosmoso palydovų gautus duomenis panaudoti nuotolinei stebėsenai ir aplinkosauginiais tikslais.

„Kartu su kolegomis sukūrėme giliuoju mokymusi ir dirbtiniais neuroniniais tinklais paremtus algoritmus, skirtus vandens „žydėjimui“ iš palydovinių duomenų ir vandens parametrams, pirmiausia chlorofilo koncentracijai, nustatyti. Chlorofilo pigmentą turi visi dumbliai ir jis yra geras biomasės indikatorius. Chlorofilo kiekis parodo vandens telkinio ekologinę būklę: kuo daugiau chlorofilo, tuo vandens būklė yra prastesnė“, – apie vieną iš taikymų pasakoja doc. L. Petkevičius.

Parodos akimirka

„VU siekia įsitvirtinti kaip regioninis su kosmosu susijusių MTEP sprendimų centras. Šiems tikslams įgyvendinti reikalingas aktyvus mokslo ir verslo bendradarbiavimas ir partnerių rato plėtimas. Tokios parodos kaip „Space Tech Expo“ leidžia ne tik pozicionuoti VU kaip Europos kosmoso technologijų ekosistemos dalyvį, bet ir padeda užmegzti kontaktus ateities projektams“, – sako prof. P. Vitta.

„Space Tech Expo“ – šeštą kartą vykstanti didžiausia Europoje kosmoso technologijų paroda, sutraukianti daugiau kaip 6200 dalyvių, 650 prisistatančių įmonių ir mokslo bei studijų institucijų ir daugiau kaip 150 pranešėjų.

C538E447 0812 4FEF BC72 A224B9214052

Lapkričio 22 d. įsteigta Lietuvos kvantinių technologijų asociacija. Ši asociacija vienys mokslo ir verslo organizacijas, siekiančias plėtoti kvantines technologijas Lietuvoje ir didinti konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Asociacijos steigėjomis tapo trys organizacijos – Vilniaus universitetas (Matematikos ir informatikos fakultetas kartu su Fizikos fakultetu), Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) ir informacinių technologijų bendrovė „Novian Technologies“.

Asociacijos steigiamajame susirinkime patvirtinti asociacijos įstatai, trejų metų kadencijai išrinkti valdybos nariai – patyrę šios srities specialistai. Asociacijos vadovu tapo dr. Tadas Paulauskas, atstovaujantis FTMC, prezidentu išrinktas Gytis Umantas, atstovaujantis „Novian Technologies“, viceprezidentu tapo dr. Remigijus Paulavičius, atstovaujantis Vilniaus universitetui.

„Lietuvos kvantinių technologijų asociacijos prioritetai ir uždaviniai susiję su ryžtingu siekiu plėtoti kvantinių technologijų sritį šalyje. Mes skirsime daug dėmesio mokslo ir pramonės augimui, kad būtų sudaryta palanki aplinka naujoms technologijoms kurti ir inovacijoms. Be to, sieksime stiprinti Lietuvos tarptautinį bendradarbiavimą, kuris leis dalintis žiniomis ir plėtoti bendrus projektus“, – teigia dr. T. Paulauskas.

Dr. R. Paulavičius papildo, kad vienas asociacijos tikslų yra „skatinti aukštos kokybės studijas, rengiant kvalifikuotus specialistus kvantinių technologijų srityje. Tai bus viena iš kertinių Vilniaus universiteto veiklos misijų, vykdomų šioje asociacijoje.“

G. Umantas mano, kad yra svarbu sukurti stiprią ekosistemą: „Sieksime, kad asociacija veiktų kaip vienijantis elementas, jungiantis Lietuvos technologijų sektoriaus pažangių įmonių, universitetų, mokslinių tyrimų institutų, šalies gynybos ir viešojo sektoriaus institucijų žinias, kompetencijas ir išteklius kvantinių technologijų ir tyrimų plėtrai, kuriant ir įgyvendinant naujus technologinius sprendimus.“

Asociacija skatins kvantinių technologijų verslo inkubatorių kūrimąsi ir sieks sudaryti sąlygas vystytis naujai įsteigtoms įmonėms, kurios savo veikloje taikys kvantinių technologijų sprendimus. Taip pat bus siekiama didinti visuomenės supratimą apie kvantines technologijas ir jų įtaką šalies raidai.

Lietuvos kvantinių technologijų asociacija kviečia visas suinteresuotas organizacijas ir specialistus prisijungti prie asociacijos ir prisidėti kuriant galimybes naujiems sprendimams ir pažangai kvantinių technologijų srityje.

 

16C6FBB9 0D43 47C1 81A6 E765FE4894A9Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Eitvydas Kinaitis

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva lapkričio 29 d. LR Prezidento rūmų Baltojoje salėje iškilmingai apdovanoti geriausių per praėjusius metus Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai. Geriausių disertacijų nugalėtojus išrinko ekspertų komisija, sudaryta net iš 193 narių.

Tarp dvylikos laureatų – ir Vilniaus universitete (VU) rengtų disertacijų autoriai. Tai – dr. Dovydas Banevičius, rengęs disertaciją tema „Mėlynų trečios kartos aukšto našumo organinių šviestukų kūrimas valdant tripletines būsenas“ (Fizika), mokslinis vadovas dr. Karolis Kazlauskas. Taip pat dr. Eglė Žalytė, jos darbui tema „Atsparumo feroptozei molekuliniai mechanizmai kasos vėžio ląstelėse“ (Biochemija) vadovavo dr. Jonas Cicėnas, mokslinis konsultantas – dr. Mindaugas Valius.

Šių metų geriausios disertacijos konkursui iš viso buvo pateiktos 108 disertacijos – 64 iš jų apgintos gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos bei žemės ūkio srityse ir 44 – socialinių ir humanitarinių mokslų bei menų srityse. Konkurso laureatais iš viso pripažinti dvylika jaunųjų mokslininkų, iš jų išrinktos keturios geriausios 2022 m. disertacijos.

Renkant geriausius darbus buvo atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip: mokslinių tyrimų svarba ir vertė, tyrimų metodologijos efektyvumas ir naujumas, išvadų pagrįstumas bei disertacijos originalumas. Dėmesys buvo skiriamas disertacijos tema publikuotų darbų kokybei, atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu lygiu ir tarpdiscipliniškumui.

LJMS tikslai ir siekiai orientuoti į kokybę moksle bei siekiama, kad Lietuvos mokslininkai taptų žinomi pasauliniu lygiu. Geriausių disertacijų konkursas jau tapo gražia ir ilgamete tradicija. Tokie apdovanojimai Lietuvoje rengiami jau septynioliktus metus iš eilės. Iniciatyvą apdovanoti jaunuosius mokslų daktarus nuo pat šio konkurso atsiradimo palaikė ir palaiko Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Išgirdę CERN (pranc. Conseil Européen pour la Recherche Nucléaire) pavadinimą dažnas pagalvojame apie aukščiausio lygio tyrimus, po žeme esančius dalelių greitintuvus ir vis detalesnes žinias apie mus supančio pasaulio pamatus. Tuo pat metu šiems itin sudėtingiems fundamentaliosios fizikos eksperimentams atlikti CERN yra sukuriamos ir naujos išmaniosios technologijos bei inžineriniai sprendimai. Apie CERN įsteigimo priežastis, lietuvių įsitraukimą į CERN veiklas ir čia kuriamų technologijų pritaikomumą pasakoja Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto profesorius ir CERN-LT konsorciumo vykdantysis direktorius Ramūnas Aleksiejūnas.

CERN nuotr.

CERN nuotr.

Priežastys, lėmusios CERN įsteigimą

Šveicarijoje esantis CERN yra didžiausia pasaulyje branduolinės ir dalelių fizikos laboratorija, arba pažodžiui iš prancūzų kalbos verčiant – Europos taryba branduoliniams tyrimams. Prieš beveik 70 metų šią laboratoriją buvo nuspręsta steigti dėl kelių priežasčių.

„Pirminis CERN steigimo tikslas buvo fundamentalūs gamtos tyrimai. Čia dirbantys mokslininkai siekia kuo giliau suprasti elementarias daleles: esminius, mažiausius mūsų pasaulio sandaros blokus, iš kurių viskas sudaryta. Šios dalelės ir sąveika tarp jų ir nulemia tai, kokia yra mūsų visata“, – pasakoja prof. R. Aleksiejūnas.

Kita, ne mažiau svari CERN įsteigimą paskatinusi priežastis buvo siekis suburti Europos fizikus vykdyti taikius tyrimus, nes daug gabiausių branduolinės fizikos specialistų Antrojo pasaulinio karo metais buvo įtraukti į branduolinio ginklo kūrimą. CERN turėjo tapti vieta, leisiančia jiems pagaliau užsiimti taikiais moksliniais tyrimais. Dar ir šiandien tai tebėra vienas iš pamatinių CERN principų – CERN negali būti vykdoma jokia veikla, skirta karui.

Trečioji CERN steigimo priežastis buvo praktinė. Elementariųjų dalelių tyrimai darėsi vis sudėtingesni ir brangesni, tad jokia valstybė savarankiškai nebeišgalėjo tokių tyrimų finansuoti ir atlikti.

„Siekdamos vykdyti tokio aukšto lygio mokslinius tyrimus, šalys turėjo kooperuotis. Iki Antrojo pasaulinio karo Europa buvo pasaulio mokslo centras, bet pokariu ėmė atsilikti nuo Jungtinių Amerikos Valstijų. Tad elementariųjų dalelių fizikos sritis su CERN priešakyje leido ne tik suburti aukščiausio lygio fizikus, bet ir tapti šios srities lyderiais pasaulyje“, – sako mokslininkas.

CERN-LT siekis – suburti įvairių krypčių mokslininkus

CERN-LT konsorciumo istorija yra susijusi su Lietuvos mokslininkų siekiu dalyvauti CERN veiklose. „Pirmieji lietuvių mokslininkų kontaktai su CERN užsimezgė dar 1992 m. Nors laikui bėgant bendrų tyrimų vis daugėjo, tačiau tai buvo pavieniai, nekoordinuoti veiksmai. Situacija pasikeitė 2018 m., Lietuvai tapus asocijuotąja CERN nare ir atsiradus poreikiui sujungti šioje srityje dirbančius mokslininkus“, – pasakoja prof. R. Aleksiejūnas.

Pirmiausia buvo įkurtas Branduolių ir elementariųjų dalelių centras, kuris vienijo šios krypties mokslininkus. Tačiau ilgainiui buvo suprasta, kad šio centro pajėgų nepakanka apimti visų su CERN susijusių veiklų Lietuvoje.

„Matėme, kad Lietuvoje yra daug mokslininkų, kurie dirba su medžiagų, pritaikomų CERN, tyrimais. CERN veiklose dalyvavo medikai, informatikai, puslaidininkių fizikos ir spektroskopijos specialistai. Buvo plėtojamos veiklos, skirtos mokytojų ir visuomenės švietimui. Todėl kilo mintis sukurti platesnę skėtinę struktūrą – kelių universitetų konsorciumą, kuris jungtų ne tik Branduolių ir elementariųjų dalelių centro, bet ir kitų sričių mokslininkus į vieną organizaciją – ir taip atverti kelią bendriems su CERN technologijomis susijusiems projektams“, – pasakoja fizikas.

Buvimas asocijuotąja CERN nare Lietuvai atveria plačias galimybes

Lietuvai tapus asocijuotąja CERN nare, mūsų šalies mokslininkams ir verslininkams atsivėrė plačios perspektyvos. Šiandien didžioji dalis su CERN susijusių tyrimų (apie 80 proc.) yra vykdomi būtent Vilniaus universitete.

„Nors kad dar nesame visateisiai CERN nariai ir negalime Lietuvos vadinti CERN bendrasavininke, tačiau mūsų mokslininkai turi galimybes naudotis CERN infrastruktūra ir duomenimis. Lietuvos universitetų doktorantai gali vykti stažuotis į CERN, taip pat ir įsidarbinti šiose laboratorijose. Mūsų šalies verslui suteikiama galimybė dalyvauti CERN vykdomuose pirkimuose, pasiūlant savo įdirbį ir paslaugas“, – vardija prof. R. Aleksiejūnas.

Be dalyvavimo tokiuose pirkimuose, verslas gauna ir daugiau naudų. Lietuvos pramonės sritys, tokios kaip lazerių, elektronikos ir kitos, labai greitai plečiasi ir joms reikalingi aukštos kvalifikacijos darbuotojai.

„Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, bendradarbiaudamos su CERN, geba parengti labai aukšto lygio specialistus. Šie specialistai nesunkiai randa darbo vietas Lietuvos verslo įmonėse ir tampa puikiais inžinieriais, informatikais ir kitų sričių specialistais. Tad studijų metu įgytas žinias ir gebėjimus jie atsineša ir gali tiesiogiai pritaikyti verslo įmonėse. Tai yra milžiniškas indėlis, apie kurį dažnai nepagalvojama“, – sako mokslininkas.

Kitas svarbus dalykas – CERN gaminama daug labai specifinių įrenginių, tokių kaip magnetai, greitintuvai, detektoriai, programinė įranga, kuriems reikia išskirtinių inžinerinių gabumų ir žinių. Atsiranda daug inžinerinių išradimų, kurie gali tapti produktais.

„Šie produktai tikrai galėtų sudominti verslo įmones. CERN-LT konsorciumas vykdo ir komercinimo veiklas, kuria prototipus, kurie turi potencialo tapti produktais. Vienas tokių – vėžio gydymui – brachiterapijai – skirti specialūs zondai, kurių prototipą yra sukūrę ir patentuoti pateikę VU Fotonikos ir nanotechnologijų instituto mokslininkai. Bendradarbiaujant su Nacionaliniu vėžio institutu yra atliekami klinikiniai tyrimai su pacientais“, – vieną iš galimų ateities produktų pristato prof. R. Aleksiejūnas.

Mus supa daugybė CERN sukurtų technologijų

Mokslas tuo ir žavus, kad pirminėse išradimų stadijose dar labai sunku pasakyti, kur tai bus galima pritaikyti. Tačiau jau turime ne vieną pavyzdį, kai CERN sukurtos technologijos rado vietą mūsų kasdieniame gyvenime.

„Dažnai girdime, kad internetas yra didžiausia CERN dovana žmonijai, tačiau tokių technologijų yra ir daugiau. Na, kad ir liečiamieji ekranai ar itin galingi superlaidūs magnetai, naudojami levituojantiems traukiniams ar medicininės diagnostikos įrenginiams gaminti. Pasaulyje yra pavyzdžių, kai buvo pritaikytos ir aukšto vakuumo technologijos. Ant Ženevos oro uosto pastatytos saulės baterijos, kurios šildo vandenį. Problema ta, kad sušilęs vanduo turi nutekėti iki reikiamos vietos, neprarasdamas šilumos. Šią problemą išsprendė buvęs CERN mokslininkas, kuris panaudojo CERN patirtį ir pritaikė vakuumo kūrimo technologiją (susijusią su labai porėtomis medžiagomis), kuri leido termiškai izoliuoti šiuos vamzdžius. Taip pavyko sumažinti šilumos perdavimo nuostolius“, – pasakoja mokslininkas.

Duomenų mokslas, jų apdorojimas, perdavimas ir saugojimas yra ypač svarbūs CERN. Prof. R. Aleksiejūnas sako, kad tikriausiai geriausiai CERN yra žinomi Lietuvos informacinių technologijų mokslininkai.

„Šalia informatikų ir fizikų į CERN veiklą aktyviai įsitraukia ir medikai. Jie ėmė plėtoti hadronų terapijos metodus, kai piktybiniai navikai naikinami juos apšvitinant itin greitais protonais ar kitomis dalelėmis. Toks gydymo būdas yra naujas ir sudėtingas, bet leisiantis daug tiksliau ir efektyviau nei kiti radiologijos būdai paveikti auglius. Šiandien pasaulyje yra bent du centrai, kurie taiko gydymą hadronų terapija. Ateityje svajojama tokį centrą įsteigti ir Baltijos šalyse“, – pasakoja profesorius.

Pagrindinė CERN veikla tebėra fundamentalūs tyrimai 

Pagrindine CERN užduotimi išlieka gilesnis pasaulio suvokimas. Prof. R. Aleksiejūnas pabrėžia, kad nederėtų sukurti perteklinių lūkesčių, jog CERN veikla atneš greitą „kasdienę“ grąžą.

„Sklando tokia istorija apie Faraday’ų, kad jis, Britų valdžios atstovo paklaustas apie praktinę jo atradimų, susijusių su elektra, naudą, atsakė dar tiksliai nežinąs, bet esąs įsitikinęs, kad tai netrukus bus galima apmokestinti. Tad tikrai nesinori per daug akcentuoti CERN vaidmens kuriant kasdienes lengvai pritaikomas technologijas, nes taip nukreipiame dėmesį nuo svarbiausios CERN užduoties – visatos pažinimo“, – sako prof. R. Aleksiejūnas.

Svarbu, kad CERN laikosi atvirumo ir sąžiningumo principo. „CERN sukurti moksliniai straipsniai spausdinami atviros prieigos principu. Taip siekiama užtikrinti, kad nenukentėtų mažiau pasiturinčios šalys ir jose dirbantys mokslininkai“, – pasakoja mokslininkas. CERN-LT konsorciumas taip pat yra atviras visiems mokslininkams, kurie turi ryšių ir mokslinių veiklų su CERN. „Bendrų su CERN veiklų vykdymas yra esminis kriterijus, kurį turi atitikti mokslininkai, norėdami prisijungti prie mūsų tinklo. Stengiamės nuolat plėstis ir ieškoti bendradarbiavimo galimybių. Tad vienas iš mūsų tikslų yra bendradarbiauti su į užsienį išvykusiais lietuviais, kurie jau turi darbo patirties CERN, ir rasti būdų paskatinti juos grįžti į Lietuvą. Tikrai esami atviri bendradarbiavimui“, – sako fizikas.

15DD8DBE F4AF 42D0 A939 C404D990A193

VU FF Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų institute toliau tęsiami naujų hibridinių medžiagų tyrimai.

Pastaruoju metu hibridinės organinės-neorganinės perovskito struktūros medžiagos sukėlė didžiulį susidomėjimą kaip vienos perspektyviausių medžiagų naujos kartos fotovoltiniams prietaisams. Saulės elementų, pagamintų šių hibridinių junginių pagrindu, našumas sparčiai vejasi tradicinius neorganinius puslaidininkius ir jau viršija 25%. Iki šiol buvo žinomos trys tokių hibridinių perovskitų šeimos, besiremiančios metilamonio, formamidinio bei metilhidrazinio molekuliniais katijonais.

Šį kartą VU FF fizikai dr. Sergejus Balčiūnas, prof. dr. Mantas Šimėnas ir prof. dr. Jūras Banys pirmą kartą ištyrė naujai atrastą hibridinių švino halidų perovskitų šeimą paremtą aziridinio organiniais katijonais. Tyrimų metu buvo charakterizuoti šiuose junginiuose vykstantys faziniai virsmai, jų savybės bei molekulinių katijonų dinamika ir susitvarkymas. Tikimasi, kad šis tyrimas padės sukurti našesnius ir stabilesnius fotovoltinius prietaisus.

Publikuotas tyrimas buvo vykdomas bendradarbiaujant su fizikais ir chemikais iš užsienio. Tirti junginiai buvo susintetinti chemikų iš Ukrainos (Kijevo nacionalinis Taraso Ševčenkos universitetas) dirbant ypatingai sudėtingomis sąlygomis karo akivaizdoje. Dalį eksperimentinio medžiagų charakterizavimo atliko kolegos iš Lenkijos Žemų temperatūrų ir struktūrinių tyrimų instituto (Lenkijos mokslų akademija), o pagrindiniai dielektrinės spektroskopijos eksperimentai buvo atlikti VU FF Mikrobangės spektroskopijos laboratorijoje. Prie tyrimų taip pat prisidėjo fizikai iš Londono imperatoriškojo koledžo, kurie teoriškai suskaičiavo atomistinius tirtųjų medžiagų struktūros modelius.

Mokslininkų tyrimas publikuotas prestižiniame Amerikos chemikų draugijos grupės žurnale Chemistry of Materials, turinčiame aukštą cituojamumo rodiklį (11).

Daugiau informacijos:

„Phase Transitions, Dielectric Response, and Nonlinear Optical Properties of Aziridinium Lead Halide Perovskites“, Chemistry of Materials (2023).

https://pubs.acs.org/doi/10.1021/acs.chemmater.3c02200

Tyrimas finansuojamas LMT (projektas S-MIP-22-73).

56D35E01 5BCC 4D72 B4D0 C87D7E8BB6C4

Lapkričio 15 d. pasaulyje minint Filantropijos dieną, prof. Algio Petro Piskarsko (1942-2022) mokinio ir bendražygio dr. Algirdo Juozapavičiaus šeima skyrė 100 tūkst. Eur šiemet Vilniaus universiteto (VU) fonde įsteigtam vardiniam prof. A. P. Piskarsko neliečiamojo kapitalo subfondui, iš kurio investicijų grąžos kasmet išmokamos stipendijos lazerinės fizikos mokslo talentams.

Lazerių ir jų sistemų gamybos įmonės „Light Conversion“ kartu su Piskarskų šeima įkurtas vardinis subfondas po Juozapavičių šeimos įnašo išaugo iki 300 tūkst. Eur ir tapo didžiausiu VU fondo valdomu neliečiamojo kapitalo subfondu.

Dr. Algirdas Juozapavičius – įmonės „Light Conversion“ buvęs akcininkas, ilgametis vadovas (1994-2019), fizinių mokslų daktaras, vienas iš Lietuvos lazerių industrijos pradininkų, už nuopelnus mokslui ir verslui apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, Vilniaus miesto Šv. Kristoforo statulėle. 2018 m. buvo išrinktas „Verslo žinių“ Metų CEO.

A50F8CBE 302F 4B97 A6AA E074A12AE2AF

67-oji tarptautinė fizikos ir gamtos mokslų konferencija „Open Readings 2024“ kviečia registruotis būsimus dalyvius! 

Kiekvienais metais vykstanti „Open Readings“ konferencija pritraukia virš 400 studentų ir jaunųjų mokslininkų pasauliniu mastu. Joje susibūrę dalyviai dalijasi novatoriškomis idėjomis bei naujausių tyrimų rezultatais - studentai ir jaunieji mokslininkai gali pristatyti stendinius bei žodinius pranešimus apie savo atliktus mokslinius tyrimus. Konferencija yra puiki galimybė dalyviams ir plačiajai visuomenei pasiklausyti tarptautinio pripažinimo susilaukusių kviestinių lektorių pranešimų įvairiomis mokslinėmis temomis.  

Konferencijos organizatoriai taip pat vykdo moksleivių sesiją, kurioje dalyvauja vieni gabiausių Lietuvos mokinių.  


Kviečiame ,,Open Readings 2024” būsimus pranešėjus registruotis šia nuoroda.  


Nuorodos konferencijos pagrindinės sesijos klausytojų registracijai bei moksleivių sesijos pranešėjų bei klausytojų registracijai  bus viešinamos ,,Open Readings” tinklalapyje.


Konferencija vyks gyvai 2024 m. balandžio 23–26 d. Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre, Vilniuje. Iškilus klausimams galite kreiptis elektroniniu paštu . 

Skatiname aktyviai sekti naujienas ,,Open Readings” tinklalapyje.

0CF966F9 B610 4843 8C5A B269EB03D84D

2021-aisiais metais buvo pasirašytas susitarimas su Taivano nacionaliniu Sun Yat-sen universitetu dėl studentų mainų, į kuriuos Fizikos fakultetas kasmet kviečia registruotis. Apie tai, su kokiais iššūkiais susidūrė, kokias naudas gavo ir bendrą kelionės patirtį Taivano ambasados organizuotoje mainų programoje sutiko papasakoti šią vasarą kelias savaites Taivane praleidęs VU Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų magistro studijų programos studentas Dominykas Augulis. 

Papasakok, kiek laiko buvai išvykęs?

Trumpai, tai buvo vasaros programa, kuri trunka iki mėnesio. Aš pabuvau joje porą savaičių, nes turėjau vykti į konferenciją. Dabar aktyviai keliauju mokslo tikslais. 

Ar visad norėjai išvažiuoti į mainų programą, o gal kaip tik – sprendimas buvo spontaniškas? Kodėl vykai būtent į Taivaną?

Visada turėjau norą išvažiuoti, bet buvo baimė palikti savo socialinį gyvenimą Lietuvoje – čia ir šeima, ir draugai, kuriuos sunku palikti. Dabar, laikui bėgant, norisi pažiūrėti, kaip užsienyje vykdoma mokslinė veikla, nes Lietuvoje visgi nėra tiek daug technologinių galimybių kiek kitur, o Taivanas šiuo klausimu yra labai technologiškai stipri šalis. Mano toks ir prioritetas – pirmiausia žiūriu ne iš kultūrinės, bet iš fiziko technologo perspektyvos: noriu sužinoti, kaip ten vyksta mokslinis darbas, palyginti ten vykstančių ir savo studijų lygmenis, kokias jie turi technologines galimybes, o po to jau eina kultūra, žmonių tarpusavio santykiai, bendravimas ir panašiai. Būtent dėl šio aspekto buvo labai smalsu pasižiūrėti į universitetų laboratorijas, kurias mums aprodė. 

Kokie Lietuvos ir Taivano darbo laboratorijoje skirtumai

Ten labai gausu įvairios įrangos, prie kurios, būdamas magistrantas ir labiau pažengusiu tyrėju, gali gauti prieigą žymiai paprasčiau nei Lietuvoje – tiesiog užsirašius į sąrašą. Jeigu turi kokią nors idėją, kuri nėra visiškai neįtikėtina ir neprognozuoja sugadinti įrangos, tai leidimą naudotis norima įranga greičiausiai gausi. Pas mus kiek sunkiau gauti prieigą, reikia viską kruopščiai derinti su vadovais. Vien dėl tokių ir panašių palyginimų yra smagu išvažiuoti. 

60FF7930 2F07 4C09 B07C 1A83829109B1

Europoje inžinieriai labai paklausūs, o kokia situacija Taivane? Ar požiūris į fizikos studijas kitoks nei Lietuvoje? 

Taivane yra viena žymiausių puslaidininkių įmonių TSMC (angl. Taiwan Semiconductor Manufacturing Company), kurioje irgi lankėmės. Įmonė labai didelė, plečiasi į Ameriką, turi savo šakų Japonijoje. Įdomu, jog ten tokia vienintelė įmonė taip keičia ekonomiką, jog netgi gali sau leisti universitete turėti to paties pavadinimo studijų programą. Girdėjau, kad jau yra planai vykdyti tam tikras integracijas nuo pradinių klasių, kad prisitrauktų būsimus studentus į būtent TSMC programą ir, galiausiai, į pačią įmonę dirbti. Aišku, Lietuvos atveju, Šviesos technologijų studijų programa ruošia išskirtinai su lazeriais dirbančius specialistus, tačiau tikrai ne tokiu mastu. 

Inžinierių paklausa ten tikrai didelė, nes TSMC sparčiai plečiasi. Bendrai kalbant, darbo kultūros požiūriu inžinieriai iš Kinijos ar Taivano Amerikoje yra vertinami labiau, nes jie pratę daug dirbti, po kokias 10 valandų. Tokie žmonės baigę mokslus tikrai ten ras darbą. Inžinieriai Taivane tikrai uždirba gerai. Taip, yra ir mažiau uždirbančiųjų, tačiau dalis inžinierių ten pakliūva į 5% labiausiai pasiturinčiųjų šalies gyventojų, nes gauna didžiulius atlyginimus. 

Kalbėjau su Taivano universiteto profesore, kad vien baigęs minimum magistro studijas, jei dar ir doktorantūrą – iš viso gerai, ten tu gali tapti aukštesnio lygio inžinieriumi kokioje nors geroje įmonėje. Jau magistro metu uždirbsi daugiau nei profesorius, o padirbęs kokius 15 metų gali eiti į pensiją, būtent Taivane. Taip, turbūt jiems mokama daug daugiau nei Lietuvoje. Tas šiek tiek vilioja, tačiau čia irgi tam tikras žaidimas darbuotojų prisiviliojimui, iš esmės vis tik dirbsi kaip arklys, bet bent jau trumpai, o tada galėsi pailsėti. Tai tokių žmonių poreikis yra. Vien padirbėjus TSMC, kurie gamina tranzistorius, sensorius „Apple“, tau atsiveria durys į visas kitas didžiausias įmones, pvz. „Intel“. Jau vien dėl atsiveriančios darbo rinkos verta pas juos studijuoti ir patekti į TSMC. Lietuvoje baigęs Fizikos fakultetą turi būti labai aukšto intelekto, ir įrodinėti, gal straipsnio rašymu, gal konferencijose, kad gali dirbti tokiai didelei įmonei, todėl, mano manymu, visgi lengvesnis kelias yra studijuoti Taivane aukojant savo laisvą laiką.

Skamba kiek pragmatiškai, atrodo, kad universitetas šitaip tampa reikalingų darbuotojų „fabrikėliu“, o ne švietimo įstaiga. 

Taip ir yra. Minėta profesorė man sakė, kad pas juos yra tokia filosofija: „tu turi būti numeris vienas.“ Kad tokiu būtum, turi įdėti labai daug valandų darbo. Būnant ten man susidarė įspūdis, kad jie labiau vertina sunkų darbą nei talentą. Pas mus visaip yra, daug kas sako, kad lietuviai yra labiau talentingi. Aišku, yra ir darbštūs, bet čia gal netgi ir iš sovietmečio ateina, kai neturėjom tiek visko daug, esam kūrybingi iš technologinės pusėssugebam, pavyzdžiui atsisiųsti kokių nors medžiagų, tarkim lėktuvo dalių, kurios įprastai neskirtos daryti mokslui ir taip išsiversti. Po pandemijos, gal buvo kokių bėdų su pirkimais ar panašiai, nežinau, yra tekę daryti, vadinkim, „garažo mokslą“ – medžiagas tyrimams rinktis iš atlikusių, iš rūsių, sandėlių ir bandyti iš jų kažką išspausti, o ten jie turi visus išteklius, todėl to kūrybingumo turbūt reikia daug mažiau. 

FF dalis studentų pasirenka mokslininko karjerą, pati mokslinė veikla yra labai vertinama, veikia net 5 mokslo institutai. Klausant tavo pasakojimo susidaro įspūdis, kad Taivane darbo rinka, įmonės, ekonomika nustumia mokslą į šešėlį. Ar taip tikrai yra?

Čia, sakyčiau ir yra pagrindinis skirtumas tarp Taivano ir Lietuvos. Lietuvoje mokslas tikrai labiau vertinamas, Taivane turbūt didesnė skirtis tarp mokslo ir industrijos. Taip, dabar Lietuvoje turime kelias industrines lazeristų įmones, kelias elektronikos, porą puslaidininkių. Jose dažnai įsidarbina baigusieji bakalauro studijas, tačiau pradedančiojo darbuotojo alga dažnai būna panašaus dydžio kaip universitete užsiimant man asmeniškai daug įdomesne veikla – mokslu, kur gauni visišką laisvę kurti, lankstų grafiką, o Taivane yra žvėriškas skirtumas tarp atlyginimų, tad, matyt, taip ir pasiskirsto. 


599E8138 F66C 4ED3 81C2 67028B4ECD8F

Ar į programą buvo įtraukta kokia nors kultūrinė dalis?

Taip, nors įprastai turėdavome paskaitas, ekskursijas po laboratorijas, įmones, tačiau buvo keletas dienų, kuomet patys organizatoriai mums aprodė šventyklas, taip supažindindami su visai kitu tikėjimu, nei paplitęs Lietuvoje, vietos tradicijomis, pvz. arbatos gėrimu, saldžios sriubos gaminimu. Tokioje programoje verta dalyvauti vien dėl to, kad, nors ir nėra ilga, tačiau, kadangi organizuojama Taivano ambasados, yra puikiai sustyguota, tad ir visą šalį turbūt matai pozityviauLabai smagu turėti tokių galimybių – gera, kai įvertina tavo darbus, šiuo atveju – kompensuojant su mokslu susijusių kelionių išlaidas.

Kas tave nustebino taivaniečių kultūroje?

Pirmas nustebinęs dalykas – jie nuostabiai šilti ir paslaugūs žmonės. Visur, ne tik universitete, kalbu ne tik apie programos dalyvius. Kur benueitum, ar į parduotuvę, ar į barą, jie tau kaip užsieniečiui nori padėti, net jei pats būni susiraukęs. 

Pati šalis paliko labai gerą pirmą įspūdį. Vietiniams atvykėliai iš Europos taip pat yra šiokia tokia egzotika. Aš pats šiek tiek keliavau po Taivano salą, bet didžiąją laiko dalį praleidau maždaug Vilniaus dydžio miestelyje Hsinchu, jų mastais jis laikomas vienu iš mažesnių

Tai visai ne turistinis miestasjame įsikūręs inžinierių, kurie gyvena gan izoliuotai, miestelis ir, aišku, patys vietiniai. Pastarieji, nors gyvena ir skurdžiau, tačiau pamatę turistą labai apsidžiaugia, vienas netgi buvo prie manęs, matyt dėl blondiniškų plaukų, priėjęs gatvėje, prašė nusifotografuoti kartu. Man smagu, kad jie tokie paslaugūs, taip šiltai priima. 

Galbūt kalbinai vietinius

Man buvo įdomu sužinoti, kaip jie mąsto, kaip kalba, tad kalbinau. Keista, jog jie tikrai prastai kalba angliškai, o aš kinųnemoku, bet labai gerai, kad dabar yra technologijos – galima daug kur išsiversti su vertėju. Gaunasi visai įdomi komunikacija – tu rašai per vertėją jam, o jis – tau. Aišku, kažkiek išeina ir verbaliai komunikuoti, bet tikrai sunkiai. Ypač mažesniuose misteliuose, net ir paslaugų sektoriuje. 

Sostinėje Taipėjuje turbūt kiek geresnė situacija, daugiau turistų. Vietiniai moka angliškai, lengviau susikalbėti, pats miestas daug labiau pažinus, viešasis transportas man kaip turistui studentui buvo lengvai suprantamas ir pasiekiama, yra programėlės, informacija stotelėse pateikta angliškai ir kiniškai. 


A79C893F CAE2 4C0A BFA2 6B4B82FFBF2D

Ar buvo kokia stresinė situacija, kurioje visiškai pasimetei?

Matyt, kad nebuvo. Aš stengiausi vienas per daug nekeliauti, susirasdavau draugų: kartu programoje dalyvavo dar vienas lietuvis, buvo grupelė draugiškų italų. Būnant grupelėje keliauti daug lengviau, vienas kitą nuramini, tad pasimetimo kaip ir nebuvo. Čia turbūt vienas iš svarbesnių dalykų mainuose – susirasti draugų. Kartu ir jaukiau, ir lengviau, ypač nepažįstamoje šalyje, kur ne visada gali susikalbėti.

Ar pavyko susirasti naudingų kontaktų?

Su dalyvavusiais programoje italais apsikeitėme kontaktais, bet gan stiprų ryšį pavyko sukurti su vietiniais – susipažinau su paslaugiomis kuratorėmis iš universitetų, tad norėdamas ten grįžti, galimai turėčiau galimybę pakankamai lengvai rasti nakvynę. Buvo situacija su vietiniu – sulaukėm pasiūlymo savaitgalį pas jį pasisvečiuoti, pasivaišinti skania vietoje ruošta arbata. Tikrai matėsi, jog žmogus nuoširdžiai svetingas, nenori apgauti. Nemažai diskutavau su doktorantu iš Lenkijos – dirbame bendroje srityje. Dalyvaujant mainuose būtina susirasti draugų, nes tai palengvina visą kelionės patirtį, jautiesi geriau psichologiškai.

 

7550E30A 167D 4422 BDD2 B2608A8B1AB4

Vilniaus universitete (VU) lankęsis ir viešą paskaitą skaitęs 24-asis Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos CERN (pranc. Conseil Européen pour la Recherche Nucléaire) tarybos prezidentas prof. Eliezer Rabinovici pabrėžė, kad Lietuvos priklausymas CERN reiškia buvimą technologijų priešakyje, o būdama asocijuotoji CERN narė mūsų šalis pati formuoja savo vaidmenį organizacijoje.

rabinovici

CERN lietuviai tiria dalelių fiziką, tobulina technologijas, kuria detektorius

„Lietuva, kaip jūrinė valstybė, žino, kaip svarbu laikyti ranką ant laivo vairo. Bet kuri valstybė, tapusi CERN dalimi, tampa vairininke, formuojančia savo vaidmenį ir darančia įtaką laivo kursui“, – tvirtino prof. E. Rabinovici.

CERN Lietuvoje atstovauja trijų universitetų konsorciumas, kuriam priklauso VU, Kauno technologijos universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Šio konsorciumo paskirtis yra koordinuoti visas veiklas, susijusias su CERN Lietuvoje. Pagrindinė konsorciumo veikla – moksliniai tyrimai, tačiau vykdoma ir daug kitų veiklų.

„Viena jų – švietimas: organizuojame kursus tiek moksleiviams, tiek doktorantams. Be to, konsorciumas dalyvauja ir komercinėse veiklose, kad CERN atradimai greičiau pasiektų visuomenę per įvairias paslaugas ir produktus. Šiuo metu konsorciume dirba apie 40 Lietuvos mokslininkų, tiriančių dalelių fiziką, kuriančių detektorius ir medžiagas jiems, tobulinančių jau sukurtą įrangą ir tyrimų metodus. Taip pat mūsų gydytojai dirba su hadronų terapija – tiria, kaip didelės energijos dalelės galėtų būti pritaikytos gydant onkologines ligas. Tai nauja ir greitai besivystanti medicinos sritis“, – patikslino VU fizikas, CERN konsorciumo Lietuvoje vykdantysis direktorius prof. Ramūnas Aleksiejūnas.

VU ir konsorciumas kartu toliau planuoja plėtoti jau vykdomas esmines veiklas – pradėtus mokslinius tyrimus ir eksperimentus, be to, deda bendras pastangas, kad atrastos žinios būtų kuo geriau pritaikomos švietime, populiarinant dalelių fiziką ir STEM (angl. Science, technology, engineering, and math) veiklas.

„Organizuojame ir planuojame renginius visuomenei, VU Fizikos fakultetas organizuoja neakivaizdinę jaunųjų fizikų mokyklą „Fotonas“, kurioje dirbama su mokiniais tiesiogiai. Taip pat skiriame daug dėmesio ir darbui su studentais, organizuojame jiems stažuotes. Be to, vyksta ir mokymai mokytojams, demonstruojame, kaip CERN tyrimus galima pritaikyti mokymo procese“, – vardijo prof. R. Aleksiejūnas.

aleksiejunas

Dešinėje – prof. Ramūnas Aleksiejūnas

Europos mokslininkai, susivieniję dėl bendro tikslo

Pasak CERN tarybos prezidento, šaltojo karo metais SSRS ir JAV varžėsi, kurie pirmieji pasieks Mėnulį, siekdami įrodyti, kuri visuomenės santvarka yra naudingiausia žmonijai. Šiame kontekste CERN ir jame pasiekti dalelių fizikos rezultatai yra tikras perlas Europos karūnoje.

„Europiečiai dirba kartu, ir tai yra CERN. Buvimas organizacijoje leidžia parodyti gražiausius žmogiškumo aspektus. CERN susitinka skirtingų kultūrų žmonės, kurie galbūt niekada nesutars, kuris krepšinio klubas geriausias, tačiau kartu jie galės naudotis aukščiausiomis technologijomis ir vykdyti pažangiausius mokslinius tyrimus, vienijami bendro tikslo“, – sakė prof. E. Rabinovici.

Jo teigimu, buvimas CERN Lietuvai reiškia ir technologines galimybes. Technologijų priešakyje atsidūrę organizacijos nariai gali į jas pažvelgti, jų išmokti ir tobulinti. Be to, CERN dirbantys žmonės turi itin aukštą kvalifikaciją, todėl jie naudingi visai ekonomikai.

Nuo magnetinio rezonanso iki pasaulinio žiniatinklio

CERN – milžiniška organizacija, kurios mokslininkai yra pasklidę po visą pasaulį. Taip pat yra ir Lietuvoje. Mokslininkai, susiję su CERN veikla, dirba įvairiose šalies vietose, o konsorciumas šiuos mokslininkus koordinuoja ir jungia. Konsorciumo Lietuvoje mokslininkai aktyviai bendradarbiauja tiek tarpusavyje, tiek su CERN mokslininkais pasaulyje.

„Jei prisimintumėte tyrimus, pradėtus CERN organizacijos įsikūrimo pradžioje, jų rezultatas – tokios medicininės diagnostikos priemonės kaip magnetinis rezonansas ar kompiuterinė tomografija, be kurių neapsieina nė viena moderni ligoninė. Taigi fizika ir medicina žengia koja kojon, o CERN ir kituose centruose atliekami dalelių detektorių patobulinimai nuolat skatina naujus medicininių vaizdų kūrimo pokyčius“, – komentavo prof. E. Rabinovici.

CERN tarybos prezidento nuomone, kitas svarbaus atradimo, be kurio šiandien negalėtume įsivaizduoti savo civilizacijos, autorius taip pat dirbo CERN: „Tai – „www“ protokolas. Šių tyrimų užuomazgos – JAV kariuomenėje. Vėliau siekdami kuo efektyvesnės globalios komunikacijos bendradarbiavo daug eksperimentinių grupių iš įvairių šalių, kol 1989 m. britų mokslininkas Timas Bernersas-Lee būtent CERN atrado pasaulinį žiniatinklį (angl. The World Wide Web).“

Pagrindinis tyrimų variklis – smalsumas

Vis dėlto prof. E Rabinovici pabrėžė, kad kasdienis pritaikymas nėra pagrindinė CERN dirbančių mokslininkų motyvacija. Jo manymu, šiandien svarbiausi atradimai yra fundamentinėse srityse: susiję su silpnąja w ir z bozonų sąveika, Higso bozono dalelės atradimu ir kt.

CERN vadovaujamės šūkiu – atskleisti geresnę žmonijos pusę. Manau, labai svarbu, kad žmonės mokėtų dirbti kartu, kad gautų žinių ir jomis pasidalintų su visuomene. Kita vertus, pagrindinis variklis, skatinantis CERN atliekamus mokslinius tyrimus, yra smalsumas – išsiaiškinti pagrindinius gamtos dėsnius. Žinoma, niekas nežino, gal vieną dieną ir jie taps kasdienybės dalimi“, – sakė prof. E. Rabinovici.

Vilniaus universitetas vėl kvietė Lietuvos pedagogus dalyvauti Nacionalinės švietimo agentūros projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ finansuojamose modulių studijose ir įgyti teisę mokyti gamtos mokslų dalykų pagal bendrojo ugdymo programas. 

5CD90ED9 47FC 4C84 B53E FC0B6110481D

Nacionalinės švietimo agentūros projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“, vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-06-01„PIRMIAUSIA – MOKYTOJAS“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 2. 

2022-2023 mokslo metais Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas kartu su Fizikos fakultetu vykdė papildomąsias studijas ir išleido antrą absolventų laidą. Dalyko pedagogikos bakalauro studijų programos fizikos mokomojo dalyko modulį sėkmingai baigė net 11 mokytojų iš visos Lietuvos. Naujiems mokytojams šiandien įteikti specialūs pažymėjimai. Šias studijas baigę VU Fizikos fakulteto atstovai įgijo dalyko žinių, gebėjimų ir, remiantis Pedagogų rengimo reglamentu, teisę dirbti ugdymo įstaigose fizikos mokytojais.  

VU džiaugiasi sąmoningu pedagogų pasirinkimu praplėsti savo kvalifikaciją ir tapti fizikos mokytojais. Mokytojus sveikino ir pažymėjimus įteikė VU Fizikos fakulteto dekanas prof. Aidas Matijošius, studijų prodekanė doc. dr. Olga Rancova ir modulio dėstytojos doc.Vidita Urbonienė ir doc. Edita Palaimienė. 

Prie mokytojų kvalifikacijos kėlimo prisidėjo VU Fizikos fakulteto docentė Vidita Urbonienė, kuri organizavo fizikos mokomojo dalyko modulio studijas, subūrė dėstytojų komandą ir visus metus globojo papildomųjų studijų dalyvius. Dėstytojų komandą sudarė kvalifikuoti Fizikos fakulteto dėstytojai: doc. dr. fizikos mokytoja ekspertė Aušra Kynienė, fizikos mokytojo kvalifikaciją turinčios doc. dr. Edita Palaimienė ir doc. dr. Vidita Urbonienė, taip pat doc. dr. Edita Stonkutė, dr. Valdas Jonauskas ir lekt. Jolanta Jurkienė.

190095B5 5CA4 4957 A09A B349CC2F3C4F

Pernai Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslininkui dr. Mantui Šimėnui buvo skirta prestižinė Marie Skłodowskos-Curie podoktorantūros stažuotės (angl. Marie Skłodowska-Curie Postdoctoral Fellowship) dotacija. Šiandien, įpusėjus projekto vykdymo laikotarpiui, fizikas teigia, kad ši finansinė priemonė paranki dėl daugelio priežasčių: „Finansiškai dosni dotacija yra orientuota ne tik į mokslą, bet ir į tyrėją, nes ja siekiama sukurti sąlygas sėkmingai mokslininko karjerai.“

Pakankamas finansavimas mokslininkui ir mobilumui

„Marie Skłodowskos-Curie dotacija – tai ir prestižas, ir tikrai dosni finansavimo priemonė. Be to, kad ši dotacija – puikus įrašas tyrėjo CV, ji turi ir kitų privalumų. Greta gero mokslininko atlyginimo dotacija taip pat atveria tarptautinio mobilumo galimybes, nes lėšas galima naudoti stažuotėms kitose pasaulio šalyse, o tai savo ruožtu praverčia mokslininko kompetencijoms kelti. Štai ir dabar neseniai grįžau iš mėnesio stažuotės Šveicarijos federaliniame technologijos institute Ciuriche“, – sako dr. M. Šimėnas.  

Tyrėjas pabrėžia, kad ši finansavimo priemonė suteikia laisvę vykdyti mokslinius tyrimus, o kartu kuria tvirtą tyrėjo (-os) karjeros pamatą ir yra orientuota į jo (-os) augimą: „Neabejoju, kad mano karjerą ši dotacija paveiks teigiamai.“

„Galiausiai paraiškos Marie Skłodowskos-Curie podoktorantūros stažuotei finansuoti rengimas ir vykdymas siejasi su kitais Europos Komisijos finansiniais įrankiais. Ateityje planuoju teikti paraiškas ir dėl stambesnių dotacijų. Sukaupta patirtis turėtų tapti rimtu konkurenciniu pranašumu“, – mano mokslininkas.

Darbas pasaulyje pirmaujančioje VU laboratorijoje 

Paklaustas apie tai, kodėl ne vienerius metus praleidęs viename geriausių pasaulio universitetų Jungtinėje Karalystėje nusprendė grįžti į Lietuvą ir M. Skłodowskos-Curie podoktorantūros stažuotės projektui vykdyti pasirinko VU, mokslininkas paaiškina, kad mokslo požiūriu Lietuva gana greitai vejasi prestižines institucijas: „Be asmeninio įvertinimo, šis apdovanojimas taip pat atspindi Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų institute vykdomų tyrimų svarbą pasauliniu mastu. Tai, ką darau VU Mikrobangės spektroskopijos laboratorijoje, technologijų atžvilgiu nelabai skiriasi nuo to, ką veikiau Londono universitetiniame koledže (University College London), kur atlikau podoktorantūros stažuotę“, – lygina dr. M. Šimėnas.  

Mokslininkas teigia, kad prof. Jūro Banio vadovaujama Mikrobangės spektroskopijos laboratorija turi sukaupusi daug žinių apie mikrobangas ir reikalingą įrangą, skirtą su mikrobangomis susijusiems moksliniams tyrimams vykdyti ir naujoms technologijoms kurti.

„Mano kartu su kolegomis sukurti įrenginiai leidžia mūsų laboratorijai smarkiai pirmauti pasaulyje kriogeninių mikrobangų stiprintuvų taikymų elektronų paramagnetinio rezonanso (EPR) spektroskopijoje srityje. Juos naudoju siekdamas vieno iš savo mokslinio projekto tikslų – kuo efektyviau išmatuoti elektronų sukinius“, – teigia dr. M. Šimėnas. Pagal M. Skłodowskos-Curie priemonę finansuojamas mokslininko tyrimas „Shaping the Future of EPR with Cryoprobes and Superconducting Microresonators (SPECTR)“ yra susijęs su naujos kriogeninių mikrobangų stiprintuvų metodikos sukūrimu ir pritaikymu EPR tyrimuose.

Tikslas – sutrumpinti eksperimento laiką ir pagerinti jautrumą

„EPR spektroskopija – plačiai naudojamas įrankis, leidžiantis tirti elektronų sukinius įvairiose sistemose nuo baltymų struktūrų iki kvantinių technologijų. Šiuo metu siekiama pritaikyti EPR tirti itin mažiems sukinių kiekiams, o tai reikalauja išskirtinių EPR įrangos patobulinimų“, – tyrimų lauką pristato dr. M. Šimėnas.

Pasak mokslininko, kadangi elektronų sukinių matavimas gali užtrukti ilgai – iki savaitės, vienas jo tyrimo tikslų – gerokai sutrumpinti eksperimento laiką: „Mūsų grupė yra kriogeninių mikrobangų stiprintuvų taikymo EPR tyrimuose pradininkai, o šie stiprintuvai leidžia sutrumpinti eksperimentų laiką iki šimto kartų. Tokie patobulinimai atveria naujus kelius biocheminių, kietojo kūno bei kvantinių sistemų EPR tyrimuose. Ateityje šie patobulinimai leis matuoti itin mažą baltymų kiekį ar elektronų sukinius, implantuotus į medžiagas, skirtas kvantinėms technologijoms.“

Be to, tyrėjas siekia padidinti EPR tyrimų jautrumą, panaudodamas mikrorezonatorius. Šios itin mažos struktūros leidžia išmatuoti itin mažus bandinius, pvz., vieną bakteriją.

Pritaikoma nuo medicinos iki kvantinių technologijų

„Kadangi elektronų sukiniai yra įvairiose medžiagose, EPR gali būti plačiai naudojamas daugelyje sričių. Jį taikant galima nustatyti baltymų, pagrindinės gyvybės statybinės medžiagos, struktūrą. Vaistų veikimas susijęs su baltymais, todėl jų savybių ištyrimas gali būti svarbus gydant įvairias ligas“, – aiškina mokslininkas.

Anot jo, EPR plačiai naudojamas ir fizikoje. Taikant šią metodiką galima išsiaiškinti konkrečias detales apie medžiagą. Iš medžiagoje esančio elektronų sukinio galima nusakyti mikroskopinę medžiagų struktūrą, lemiančią įvairius reiškinius – pavyzdžiui, fazinius virsmus.

„Su sukiniais taip pat susijusi ir kita šiuo metu itin svarbi sritis – kvantinės technologijos, nes sukinį galima panaudoti kaip kubitą (kvantinį bitą), kadangi jį galima valdyti mikrobangomis. Taigi kubitas yra visų kvantinių technologijų pamatas. Tam taip pat skiriame daug dėmesio, tik ne pagal šią dotaciją“, – pasakoja dr. M. Šimėnas.

Pagrindinis patarimas teikiant paraišką – skirti pakankamai laiko

„Teikiant paraišką tokiai dotacijai gauti siūlyčiau pasilikti pakankamai laiko ir įvertinti tokius dalykus kaip institucijos tinkamumas ir jos palaikymas vykdant projektą. Čia turiu omenyje tiek išvystytą infrastruktūrą, tiek pagalbą vykdant viešuosius pirkimus ir panašiai. Paraiškoje teks parodyti, kad universitetas gali šią paramą suteikti“, – sako dotacijos gavėjas.

Jo nuomone, nors pildydamas paraišką kiekvienas užtruks skirtingai, pasiliekant tam tik savaitę gero rezultato laukti neverta: „Paraiškai pildyti taip pat reikės skirti pakankamai dėmesio. Konkurencija didelė, todėl kiekvienas sakinys turi būti nušlifuotas iki detalių. Kitas patarimas paprastas: jei nepavyko iš pirmo karto, atsižvelkite į recenzentų komentarus ir bandykite kitais metais.“

Dr. M. Šimėnas daktaro disertaciją „Hibridinių metalo-formato karkasų tyrimai elektronų paramagnetinio rezonanso spektroskopija“ apgynė 2018 m. (vadovas prof. J. Banys) VU. Paskui laimėjo „UCL Quantum“ stipendiją ir stažavosi prestižiniame Londono universitetiniame koledže, žymioje Kvantinės sukinių dinamikos grupėje. Dr. M. Šimėno pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys yra elektronų paramagnetinis rezonansas, dielektrinė spektroskopija, hibridinės metalo-organinės medžiagos, struktūriniai faziniai virsmai, elektronų sukinių sistemos kvantinėse technologijose ir molekulinių darinių susitvarkymo Monte Karlo modeliavimas. Mokslininkas tapo pirmuoju lietuviu, laimėjusiu Tarptautinės elektronų paramagnetinio rezonanso draugijos (International EPR (ESR) Society) įsteigtą Johno Weilo jaunojo tyrėjo premiją, yra Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos narys ir Mariaus Jakulio Jason bei VU fondų dotacijų laimėtojas.

M. Skłodowskos-Curie podoktorantūros stažuotės – viena prestižiškiausių mokslinių tyrimų programų Europoje, remianti veiklas, kuriomis siekiama suteikti jauniesiems mokslininkams galimybę plėtoti savarankišką akademinę karjerą, stiprinti jų kūrybinį ir novatorišką potencialą bei didinti atliekamų mokslinių tyrimų kokybę.

VU kviečia motyvuotus tyrėjus teikti bendras paraiškas podoktorantūros stažuotėms finansuoti pagal šios finansavimo schemos kvietimą, galiosiantį iki 2023 m. rugsėjo 13 d.

Mokslininkai, kurie teiks M. Skłodowskos-Curie Europos podoktorantūros stažuočių tipo (angl. European Postdoctoral Fellowships) paraiškas kartu su institucijomis iš vadinamųjų plėtros šalių (angl. widening countries), pasižyminčių žemesniais mokslo ir inovacijų rodikliais (tarp jų – ir Lietuva), ir kurių projektai bus gerai įvertinti, tačiau vis dėlto nefinansuoti, automatiškai dalyvaus ERA stažuočių (angl. ERA Fellowships) konkurse, taigi turės dar vieną galimybę gauti finansavimą savo projektams vykdyti.

Tyrėjai, kurių 2023 m. teiktos M. Skłodowskos-Curie podoktorantūros stažuočių paraiškos bus įvertintos ne mažesniu nei slenkstiniu balu (70 proc.), taip pat turės galimybę pretenduoti į gerai įvertintų projektų finansavimą nacionalinėmis lėšomis.

Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos alumnas, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro (VU FF LTC) Lazerinės nanofotonikos mokslinės grupės vadovas prof. Mangirdas Malinauskas (šių eilučių autorius) kartu su grupe paskelbė reikšmingus tyrimų rezultatus žurnale „Virtual and Physical Prototyping“ (IF 10.6).  
E5DCA4C0 C4F7 4A43 8635 2BF70F7794B1
VU FF LTC Lazerinės nanofotonikos mokslinės grupės tyrimas, atliktas kartu su bendrove „Šviesos konversija“, atskleidė, kad lazerinė daugiafotonė polimerizacija galima realizuoti naudojant įvairius bangos ilgius (500–1  200 nm), o ne tik rezonuojančius su spektro dvifotone sugertimi (kaip buvo visuotinai manyta iki šiol). Tai iš esmės atsako į ilgai keltą klausimą – „koks bangos ilgis geriausias lazerinei polimerizacijai“. Atsakymas netrivialus – „femtosekundinis“. Kitaip tariant, fotopolimerizacijos reakcijai žadinti reikalingi ultratrumpieji impulsai ir pasiekiamas TW/cm^2 šviesos intensyvumas, tačiau konkretus bangos ilgis nėra lemiantis veiksnys polimerizacijos vyksmui. Šio tyrimo rezultatai sukuria pagrindą technologiniam proveržiui – t. y. galima naudoti įvairias trumpųjų impulsų lazerines sistemas (tarp jų gaminamas „Šviesos konversijos“ ir „Eksplos“) ir kurti pažangesnes lazerinio 3D spausdinimo stakles (pvz., integruojamas „WoP“, „Femtikos“, ELAS). Lietuvos lazerių pramonei tai yra konkurencinis išskirtinumas, o mokslinei visuomenei ­– vertingos fundamentinės žinios.  

EFE5058C 7422 43C3 9797 1DA3299600F3

Tyrimas išsamiai aprašytas Top 10 % reitingo moksliniame straipsnyje – E. Skliutas ir kt. X-photon laser direct writing 3D nanolithography, Virtual and Physical Prototyping. 18(1) e2228324 (2023), (https://doi.org/10.1080/17452759.2023.2228324) – ir jau pristatytas prof. M. Malinausko žodiniu pranešimu konferencijoje „CLEO Europe 2023“ Miunchene. 

Visą straipsnį skaitykite: Full article: X-photon laser direct write 3D nanolithography (tandfonline.com)

Parengė prof. Mangirdas Malinauskas

Lazerinių technologijų įmonės „Light Conversion“ vadovas, Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto alumnas Martynas Barkauskas nesureikšmina fakto, kad jo vadovaujamos įmonės pagamintais itin trumpų impulsų lazeriais naudojasi tokie pasauliniai mokslo centrai kaip CERN‘as ar kone 100 geriausių pasaulio universitetų laboratorijų mokslininkai. Jam tai yra natūralu, nes trumpų impulsų (femto-/pikosekundiniai) lazeriai yra Lietuvos stiprybė, o juos gaminanti įmonė Vilniuje – bene didžiausia šių lazerių rinkos žaidėja pasaulyje. 

M. Barkauskas pasakoja, nuo ko prasidėjo jo susidomėjimas lazeriais, kaip jis atsidūrė versle, dirbančiame dėl mokslo pažangos, ir kodėl lietuviški lazeriai yra pripažįstami visame pasaulyje.

BA FF Full size 2

Į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą įstojote 1999 m. Kas paskatino pasirinkti fiziko karjeros kelią? Kodėl pasirinkote būtent Vilniaus universitetą? 

Fizika man mokykloje visada patiko ir sekėsi. Įtraukė tiek dalyvavimas olimpiadose, tiek labai geras fizikos mokytojas, kuris mus mokė paskutinius trejus metus mokykloje (ir tuo pačiu metu dėstė universitete). Buvo toks labai sveiko požiūrio į gyvenimą ir į daugelį klausimų, ne tik į dalyką – tai turbūt imponavo. Fizikos studijos Vilniaus universitete buvo natūralus sprendimas – jeigu nori studijuoti fiziką, tai renkiesi VU.

Ar rinkdamasis studijas jau numanėte, kokia kryptimi gali pasisukti jūsų profesinis kelias? Galbūt buvo dvejonių, minčių keisti pasirinktą sritį? 

Oi, taip. Tuo metu, kai aš baigiau mokyklą, didžioji dalis tos mokyklos absolventų rinkosi tarp dviejų studijų krypčių: arba informatika, arba ekonomika. Apie ekonomiką aš tiek daug nesvarsčiau, nors turbūt tarp pasirinkimų ir įrašiau, bet labai rimtai rinkausi tarp informatikos ir fizikos. Šimtą vieną kartą mečiau monetą... (juokiasi) Nebuvo taip, kad 8 ar 9 klasėje jau tikrai žinojau, ką darysiu. Lygiai taip pat įstojęs į Fizikos fakultetą dar ieškojau savęs. Metus laiko papildomai lankiau prof. Vlado Vansevičiaus vedamus popaskaitinius astronomijos užsiėmimus, skaičiau knygas apie astronomiją ir bandžiau gilintis į tą sritį, bet nelabai man ji prilipo.

Magistrantūros studijas tęsėte Amsterdame, tačiau doktorantūros studijų grįžote į Vilniaus universitetą. Kas lėmė tokį sprendimą? 

Tiek asmeninės priežastys, tiek tai, kad sąlygos čia studijuoti buvo taip pat geros. Labai gilaus ar didelio plano nebuvo, bet čia sugrįžti tęsti doktorantūros studijų atrodė neblogas pasirinkimas, nes VU fizikos laboratorijos tikrai gerai aprūpintos aparatūra ir patenka į šios srities pasaulio laboratorijų 500-tuką, o sritis, kurią aš pasirinkau, Lietuvoje yra pakankamai stipri.

Kokios srities doktorantūros tyrimus vykdėte? 

Mano doktorantūra buvo iš ultrasparčiosios spektroskopijos, arba laiko skyros spektroskopijos. Tam yra naudojami lazeriai ir ta laiko skyra yra tiesiogiai susijusi su naudojamų lazerių impulsų trukme. Kuo trumpesnė lazerio impulso trukmė, tuo greitesnius procesus galima tyrinėti. Todėl doktorantūros studijų metu teko nemažai naudoti ir konstruoti lazerines sistemas su labai trumpais lazerių impulsais. 

Papasakokite apie savo profesinio kelio pradžią. Su kokiais sunkumais teko susidurti? Kokie geriausi atsiminimai? 

Kai studijavau doktorantūroje, įmonė „Šviesos konversija“ (kurioje dabar dirbu) buvo įsikūrusi už sienos nuo VU Lazerinių tyrimų centro. Aš ten kartais nueidavau pasikonsultuoti, kaip suderinti laboratorijoje turimus prietaisus ir lazerius. Baigus studijas man pasiūlė darbą toje įmonėje. Kurį laiką svarsčiau, kokį sprendimą priimti, nes norėjau toliau siekti mokslinės karjeros, bet galiausiai priėmiau darbo pasiūlymą, o truputėlį padirbėjęs įsisukau į tą verpetą. Įmonėje mane patraukė žmonės, dirbantys toje srityje, jie turėjo labai teisingą požiūrį į tai, kaip reikia darbus daryti gerai. Be to, nemaža įmonės gaminamų prietaisų dalis yra skirta moksliniams tyrimams, todėl kontakto su mokslu ten yra pakankamai. Man buvo savotiškai įdomu, kad verslas veikia dėl mokslo, o ne verslas dėl verslo arba mokslas dėl mokslo.

Jei reiktų išskirti vieną – kokiu savo profesiniu pasiekimu labiausiai didžiuojatės? 

Labai smagu, kai ilgus metus bandai prisibelsti į žinomas dideles pasaulio įmones, kurioms turi ką pasiūlyti, ir pagaliau įtikini, kad mūsų gaminami lazeriai yra kokybiškas produktas. Ir kai jos, pabandžiusios mūsų produkciją, gauna geresnį rezultatą, nei tikėjosi, net geresnį nei su anksčiau naudotais konkurentų prietaisais, tuomet apima malonus pasitenkinimo jausmas.

Kokiose srityse daugiausia naudojami jūsų įmonės gaminami lazeriai? 

Pirmieji įmonės gaminami produktai buvo priedai prie femtosekundinių lazerių, kurie leisdavo keisti lazerio bangos ilgį, vadinamieji optiniai parametriniai stiprintuvai (OPA). Iš to kilo ir įmonės pavadinimas „Light Conversion“, kuris sako, kad konvertuojamas lazerio šviesos bangos ilgis arba spalva. Vėliau kilo didesnių ambicijų – sukurti savo lazerius, kaupinančius tuos parametrinius stiprintuvus, ir po 5–6 metų tyrimų, konstravimų, klystkelių pasirodė pirmieji femtosekundiniai lazeriai. 

Šiuo metu mes jau lazerinių šaltinių (lazerių) pagaminame daugiau negu parametrinių generatorių. Tokie priedai prie lazerių daugiausia naudojami moksle ir yra svarbi mūsų darbo dalis, leidžianti mums suktis fizikos, chemijos, biologijos mokslo pasaulyje. Tuo tarpu mūsų kuriamos lazerinės sistemos keliauja ne tik į mokslinius centrus ar institutus, bet naudojamos ir pramoniniais tikslais. Nors kaip lazerių gamintojai nesame labai didelė įmonė, turime labai daug konkurentų pasaulyje, bet femtosekundinių lazerių srityje mes esame viena didžiausių žaidėjų pasaulyje. 

Kas yra „Light Conversion“ didžiausi ir žinomiausi klientai? 

Iš pasaulio universitetų 100-tuko bent 95-iuose yra naudojami mūsų produktai. O tie universitetai iš šio sąrašo, kur nėra mūsų prietaisų, kartais net nevykdo tiksliųjų mokslų tyrimų, pvz., Londono ekonomikos mokykla (London School of Economics).  

Kalbant apie industrinį pasaulį, trumpų impulsų lazeriai naudojami, pavyzdžiui, išmaniojoje gamyboje, kur reikia precizinio apdirbimo, kur pjaustomi labai maži objektai, medžiagos yra trapios arba labai jautrios lokaliam temperatūrų pokyčiui ar tiesiog reikia labai didelio tikslumo. Tai gali būti automobilių purkštukų gamyba, OLED ekranų struktūrų pjaustymas ar taisymas televizoriams, išmaniesiems ekranams, medicininių stentų, kateterių gamyba, lazerinė regos korekcija ar kataraktos operacijos.

Lietuvos lazerių įmonės yra gerai žinomos CERN laboratorijoje, kur lietuviški femtosekundiniai lazeriai yra naudojami dalelių fizikos eksperimentuose. Kodėl CERN pasirinko būtent jūsų femtosekundinį lazerį PHAROS? Geresnio pasaulyje nėra?  

Kai prireikia specifinio sprendimo, kalbant apie femtosekundinius lazerinius šaltinius, sistemas, kaip ir minėjau, mūsų įmonė yra didžiausia žaidėja pasaulinėje rinkoje. CERN yra labai plataus profilio organizacija, kurioje taip pat yra reikalingi įvairūs didelio tikslumo lazeriai medžiagoms apdirbti. Be to, didelio intensyvumo lazeriais, o tokie yra femtosekundiniai lazeriai, galima sparčiai greitinti elektronus ir tam užtenka labai trumpo atstumo. Dėl šių dviejų priežasčių CERN‘e ir yra naudojami keli mūsų gaminti lazeriai.

Kaip manote, kokia yra pagrindinė lietuviškų lazerių pripažinimo visame pasaulyje priežastis? 

Viena iš priežasčių – lietuviai lazerius pradėjo gaminti labai anksti, netrukus po to, kai tik buvo sukurti pirmieji lazeriai pasaulyje. Pradėję anksti per ilgus metus kaupėme patirtį. 

Visgi Lietuvos stiprybė yra ne lazeriai apskritai, o tam tikro tipo, t. y. trumpųjų impulsų, lazeriai. Kai kurios Lietuvos įmonės gamina komponentus tokio tipo lazeriams, kitos gamina tokio tipo šaltinius, trečios įmonės užsiima taikymais. Labai platus kompetencijų laukas šioje specifinių lazerių gamybos ir taikymo srityje turbūt yra unikaliausias dalykas, kurio nėra nė vienoje kitoje pasaulio vietoje. Pas mus visos trumpųjų impulsų lazerių gamybos ir taikymo kompetencijos sutelktos viename mieste – Vilniuje. Tikrai jokiame didžiajame Europos ar Amerikos mieste to nerasite. Mums kai kuriuos klausimus lengviau išsispręsti būnant arti vienas kito, tarpusavyje pasišnekant, negu tiems, kurie išsisklaidę dideliais atstumais.

BA FF Full size 1

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros industrija auga kaip niekad greit. Kokios yra jūsų ambicijos, svajonės artimiausioje ateityje? 

Rinka, kurioje mes veikiame, auga ganėtinai sparčiai. Dalis mūsų klientų yra mokslo įstaigos, todėl reikia suprasti, kad profesorius dažniausiai neperka tokio paties prietaiso kaip jo kolega. Jie paprastai nori kažko kito, kadangi jiems reikia užsiimti mokslu, tai reiškia – ne kartoti, ką darė kolega, o ieškoti kažko naujo ir kitokio. Kad būtų galima pasiūlyti kitokius prietaisus, svarbu neatsilikti nuo mokslo pasaulio – visada jausti pulsą. Nuo inovacijų ir nuo sugebėjimo jas pritaikyti skirtingai veiklai priklauso ir tavo, kaip įmonės, sėkmė. 

Todėl aukštųjų technologijų įmonėms yra labai svarbu būti arti žinių ir problemų sprendimo centrų, o universitetai yra vieni iš jų. 

Kas jums labiausiai patinka jūsų profesinėje veikloje? Kas jus motyvuoja tobulėti?  

Patinka dirbti mėgstamą darbą. Turbūt tada nelabai išeina ir darbu pavadinti, kai darai tai, kas patinka. Tai yra smagiausia. Kai studijuoji ar dirbi, kas tau patinka, tada ir rezultatas būna geresnis vien dėl to, kad įdedi daugiau pastangų.

Studijas Vilniaus universitete baigėte prieš 15 metų, bet iki šiol išlikote VU bendruomenės dalimi – dėstote studentams. Kokie jausmai jus sieja su Vilniaus universitetu? 

Šilti. Dėstymas studentams jau kokius dešimt metų man yra kaip hobis, kuris teikia malonumą. Mano dėstomas magistrantūros kursas yra ganėtinai specializuotas, bet aš labai džiaugiuosi turėdamas galimybę dalytis savo sukauptomis žiniomis. 

Kokį patarimą duotumėte moksleiviui renkantis studijas ir planuojant karjeros kelią? 

Geriausias dalykas, nors ir nelabai paprastas – žinoti, ko nori. Žmonės, būna, ir keturiasdešimties metų sulaukę nelabai žino, ko nori. Gal tai ir nėra labai didelė problema, bet žinoti, prie ko yra linkstama, sau nemeluoti ir rinktis tą sritį, kuri tinka ir patinka, yra pagrindinis patarimas. Šiais laikais, kai išsilavinimas yra beveik visuotinis ir kai tiek daug darytų ir jau padarytų dalykų, kad pelnytum sėkmę, reikia gana smarkiai gilintis į tam tikrą sritį – tam reikia daug pastangų. 

Pokategorės

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos