Birželio 1 d. prasidėjo priėmimas į aukštąsias mokyklas, kviečiantis abiturientus ir abiturientes rinktis pirmosios pakopos studijas. Kviečiame studijuoti VU Fizikos fakultete.
Gegužės 30 dieną Vadzim Haronin apsigynė disertaciją „Kompleksinių perovskito medžiagų nusodinimas impulsiniu lazeriu bei plačiajuostė dielektrinė spektroskopija”.
Skelbiamas „Tele2“ stipendijos konkursas už geriausią bakalauro baigiamąjį darbą telekomunikacijų arba M2M technologijų srityse.
Birželio 27–29 d. šeši astronomai iš VU Fizikos fakulteto, vadovaujami dr. Šarūno Mikolaičio, vyko į Varšuvą susitikti su Lenkijos kolegomis.
Skelbiamas dr. Remio Gaškos vardo stipendijos konkursas už geriausią bakalauro baigiamąjį darbą.
2024 m. Vilniaus universitetas (VU) skyrė rekordinį specialių VU įsteigtų 450-mečio stipendijų skaičių – 141. Ši nuo 2019 m. gyvuojanti iniciatyva kasmet padeda daugiau kaip 100 talentingų pirmakursių iš socialiai pažeidžiamos aplinkos lengviau įsitvirtinti naujame mieste kritiškai svarbiais pirmaisiais studijų metais. Vieno studento stipendija per metus siekia 3000 eurų.
Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto mokslininkės dr. Irina Buchovec ir dokt. Gabrielė Vasiliauskaitė kartu su kolegomis iš VU Chemijos ir geomokslų fakulteto tiria, kaip šviesa padeda kovojant su nepageidaujamais mikrooganizmais.
Birželio 16–20 d. Vilniaus universitetas (VU) kviečia į jau trečius metus organizuojamą tarptautinę tarpdisciplininę doktorantų vasaros mokyklą.
Gegužės 22 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko 13-osios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“, kurią organizavo LMA Jaunoji akademija (LMAJA) ir LMA Matematikos, fizikos ir chemijos bei Technikos mokslų skyriaus akademikai, geriausių atrinktų mokslo tiriamųjų darbų apdovanojimų ceremonija. Šių darbų autoriams Visorių informacinių technologijų parkas (VITP) ir IT paslaugų grupė „Novian“ įsteigė vardines stipendijas. 2025 m. konkurse bendrovė „Novian“ vertino mokslinių darbų temas, susijusias su dirbtiniu intelektu, kvantinėmis technologijomis, aukšto našumo skaičiavimų (HPC) sprendimais, visuomenės technologinio saugumo ir atsparumo sprendimais, taip pat klimato kaitos švelninimo technologijomis. VITP vertino darbus, susijusius su kosmoso technologijomis bei taikymu gynybos technologijų srityje.
Genetika atveria duris į mūsų biologinę prigimtį ir leidžia atskleisti paveldimumo paslaptis. Inovacijų klubo diskusijoje Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai pristatys įvairius genetikos mokslo aspektus ir mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymo sritis.
Gegužės 22 d. Vilniaus universitete (VU) prasideda pirmasis priėmimo į magistrantūros studijų programas etapas, kuris tęsis iki liepos 1 d.
VU SA FF kviečia į bendruomenės vakarą, kuriame lauks visos mūsų fakulteto bendruomenės.
Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto dėstytoją dr. Joną Bialopetravičių, dirbantį startuolyje „Oxipit“, norisi pristatyti kuo įdomiau – juk astrofizikas, sakantis, kad ieškoti žvaigždžių spiečių ar rentgeno nuotraukoje ligos požymių plaučiuose yra tas pats, visada žadina smalsumą.
Vilniaus universiteto (VU) ir Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) tyrėjai pagreitino atominės jėgos mikroskopą ir išplėtė jo skenuojamą plotą iki milimetrinio dydžio. Mokslininkų atradimas, aprašytas žurnale „Measurement“, gali būti plačiai taikomas medžiagų moksle, biotechnologijų ar puslaidininkių tyrimuose.
Kviečiame dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Extended Hanseatic meeting on Exciton Dynamics and Spectroscopy 2025“
Registracija ir santraukų pateikimas vyksta iki liepos 1 d.
Konferencija vyks Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre, Vilniuje.Gegužės 20 d. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete vyks tarpfakultetiniai akademiniai debatai anglų kalba „Diskursas ir visuomenė“. Juose varžysis studentų komandos iš keturių VU fakultetų: Filologijos, Filosofijos, Teisės bei Ekonomikos ir verslo administravimo.
Visuomenė mokslininkus laiko vienais patikimiausių autoritetų, tiki jų sąžiningumu, kompetencija ir gebėjimu kelti svarbias problemas į viešumą. Tačiau šis pasitikėjimas nėra besąlygiškas – žmonės nori, kad mokslininkai liktų nepriklausomi nuo politinių interesų ir verslo įtakos.
Moksliniai tyrimai – ilgas ir kruopštus procesas, kai žmogiška klaida ne tik brangiai kainuoja, bet ir gali sugadinti siekiamus rezultatus, todėl mokslininkai ieško būdų, kaip tyrimams pasitelkti robotus. Prie proveržio šioje srityje neseniai reikšmingai prisidėjo Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkai. Su kolegomis iš Katalonijos jie įrodė, kad labai sudėtingus šviesos konversijos tyrimus gali sėkmingai atlikti automatizuotos sistemos, o komandos pasiekimai atsidūrė ir ant prestižinio žurnalo „ACS Central Science“ viršelio.