Šią 2021 m. žiemą bakalauro studijas baigia pirmieji Šviesos technologijų studijų programos studentai. Dėl COVID-19 nulemtų apribojimų studijų baigimo šventė vyks tik nuotoliniu būdu.
Besibaigiant 2020 m., sveikiname visus 16 šiemet sėkmingai apgintų daktaro disertacijų autorius.
2020 metų gruodžio 8 dieną TETI mokslo darbuotojui dr. Sauliui Rudžiui kartu su komandos nariais dr. Pauliu Raguliu ir doc. Rimvydu Aleksiejūnu, įteikti AZO https://azo-space.com/about/
organizuojamo Europos palydovinės navigacijos konkurso „Galileo Masters 2020“ https://galileo-masters.eu/ prizai.
Prie bendradarbiavimo su CERN (Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija) prisijungia VU Fizikos fakulteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto Mikrobangės spektroskopijos laboratorija.
Tarptautinis mokslo žurnalas „Physical Review A“, švęsdamas savo pusės amžiaus gyvavimo sukaktį, atrinko 21 reikšmingiausią straipsnį, išspausdintą per 50 žurnalo leidimo metų. Tarp jų – ir Vilniaus universiteto (VU) išskirtinio profesoriaus habil. dr. Gedimino Juzeliūno su dviem bendraautoriais iš Jungtinių Amerikos Valstijų 2011 m. parašytas straipsnis „Realistic Rashba and Dresselhaus Spin-orbit Coupling for Neutral Atoms“.
Nors į pasaulio istoriją 2020-ieji pateks kaip COVID-19 pandemijos metai, tai ne vienintelis reiškinys, galintis turėti įtakos visai žmonijai: prie naujos NASA misijos – kelionės į Marsą jungiasi Kinija ir Jungtiniai Arabų Emyratai – tai pirmasis arabų šalies bandymas siųsti erdvėlaivį į kitą planetą.
Kodėl pasaulis taip trokšta patekti į kosmosą, kada vyks jo dalybos ir kaip prie viso to prisideda Lietuvos mokslininkai? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Cheminės fizikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Liudas Tumonis.
2019 m. sausio 23 d. Odensėje, Danijoje startavo programos „Horizontas 2020“ projektas SPEAR (Supporting and Implementing Plans for Gender Equality in Academia and Research) lyčių lygybės klausimams spręsti. Projekte dalyvauja 11 partnerių iš 9 Europos valstybių. Vilniaus universitetas yra vienas iš jų.
KONKURSO SĄLYGOS
VU FIZIKOS FAKULTETO STUDENTAMS
UAB „EKSMA“ STIPENDIJOMS GAUTI
VU FF Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų institute toliau vystomi aukščiausio lygio naujų hibridinių medžiagų tyrimai trečios kartos fotovoltinių modulių gamybai. Šį kartą fizikams pavyko atrasti bei charakterizuoti naują struktūrinę šių medžiagų fazę. Tikimasi, kad šis tyrimas padės geriau suprasti itin aukštą saulės elementų, pagamintų iš šių medžiagų, našumą.
Spalio 15 d. Vilniaus universitetas (VU) kartu su Lietuvos biofizikų draugija (LBFD) organizuoja antrosios Baltijos biofizikų konferencijos nuotolines atviras paskaitas, skirtas ne tik telkti ir paskatinti bendradarbiauti biofizikus iš Baltijos regiono šalių, bet ir plėsti visuomenės žinias apie tarpdisciplininius mokslus, supažindinti studentus ir jaunuosius mokslininkus su plačiomis galimybėmis, atsiveriančiomis sujungiant ir taikant skirtingų mokslo sričių žinias. Pranešimus skaitys žymūs Lietuvos ir užsienio mokslininkai iš Vokietijos, Lenkijos, Estijos, Kanados ir JAV. Taip pat abi 2020 metų „L’Oréal Baltic“ programos „Moterims moksle“ stipendininkės iš Lietuvos: dr. Rima Budvytytė ir doktorantė Dominyka Dapkutė.
VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto profesorė Gražina Tautvaišienė
ELSEVIER leidykla išleido VU profesoriui Leonui Valkūnui, jo 70 metų jubiliejaus proga dedikuotą CHEMICAL PHYSICS žurnalo numerį (Chem. Phys. 532F1, 2020)
Pandemijos laikotarpis parodė, kad kiekviena krizė gali būti ir galimybių metas. Daugybė verslų jau pasinaudojo proga ieškoti sprendimų internetinės prekybos, sveikatos, darbo optimizavimo ir kitose srityse, tačiau rinkai vis dar reikalingos įvairias aktualias problemas galinčios spręsti inovacijos. Kartu ieškoti galimybių versle kviečia Vilniaus universiteto (VU) Technologijų uosto dalis – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas „TechHub“ – siekiantis suburti įvairių sričių atstovus, skatinti žiniomis grįsto verslo augimą šalyje, be to, šį lapkritį organizuojantis pirmąjį startuolių preakceleratoriaus ciklą.
Sveikiname! JUSTINAS GLEMŽA 2020 m. spalio 2 d. apgynė daktaro disertaciją „Šiuolaikinių lazerinių ir šviesos diodų žemadažnio triukšmo spektroskopija” ir įgijo gamtos mokslų srities fizikos krypties daktaro laipsnį.
Sveikiname! SERGEJUS BALČIŪNAS 2020 m. rugsėjo 25 d. apgynė daktaro disertaciją „Kai kurių perovskitinių struktūrų plačiajuostė dielektrinė spektrometrija” ir įgijo gamtos mokslų srities fizikos krypties daktaro laipsnį.
Pranešame džiugią žinią – prieš keletą dienų Vilniaus universiteto leidykla išleido naują „Kvantinės fizikos“ vadovėlį!
2020 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto dekanas prof. Juozas Šulskus, Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto direktorius prof. Jonas Matukas, prof. Robertas Grigalaitis bei doc. Tomas Šalkus kartu su Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentu prof. Jūru Baniu bei kitais akademikais lankėsi lietuviško kapitalo navigacinių sistemų ir daiktų interneto gamintojos UAB „Teltonika“ naujai atidarytoje gamykloje.
Vilniaus universitetas (VU) įsitraukia į tarptautinius visoje Europoje žinomus projektus. Vienas iš jų – EuroCC, kuriame dalyvauja VU mokslininkai dr. Povilas Treigys (Matematikos ir informatikos fakultetas) ir dr. Mindaugas Mačernis (Fizikos fakultetas). EuroCC glaudžiai bendradarbiauja su CASTIEL projektu – šie du projektai kartu užtikrins nuoseklią aukšto lygio superkompiuterių patirties sklaidą visoje Europoje.
Rugsėjo 16 d. eidamas 65-uosius metus po sunkios ligos mirė Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Cheminės fizikos instituto docentas Juozas Bučinskas.
J. Bučinskas gimė 1956 m. gegužės 13 d. Stokaičiuose (Tauragės raj.). 1979 m. baigė VU Fizikos fakultetą. 1979–1985 m. dirbo Elektrografijos mokslinio tyrimo institute. 1985 -1988 m. mokėsi VU aspirantūroje. 1989 m. pradėjo dirbti Teorinės fizikos katedroje asistentu. 1992 m. apgynė daktaro disertaciją „Elektromagnetinės bangos difrakcija magnetodielektrinių ir feritinių rutulių baigtiniame rinkinyje ir bet kokios formos kūne“ (mokslinis vadovas prof. V. Šugurovas). Nuo 1996 m. docentas dėstė teorinę mechaniką, tolydžiųjų aplinkų mechaniką, matematinio modeliavimo pagrindus, kompiuterizuotuosius elektrodinamikos taikymus, fizikos diferencialines lygtis, statistinius metodus medicinoje ir matematinį modeliavimą. Mokslo darbai iš matematinės fizikos, elektromagnetinių bangų sklidimo ir sklaidos. Parašė mokomąsias knygas “Kompiuterizuotieji elektrodinamikos taikymai”, „Fizikos diferencialinės lygtys“. Noriai vadovavo studentų kursiniams ir baigiamiesiems darbams. Puikus docento bruožas – visuomet jautė atsakomybę už tuos, kuriems vadovavo. Juozas Bučinskas buvo tikras teorinės ir matematinės fizikos entuziastas, galima sakyti teoretikas „iki kaulų smegenų“, su savo tvirtu supratimu, kas yra fizika ir fizikas, ir neperkalbamu sąžiningumu. Docentas dosniai dalijosi mokslinėmis idėjomis su savo mokiniais ir bendradarbiais. Taip pat jis buvo itin geranoriškas, paprastas, visiems padedantis, puikus žmogus. Toks ir išliks jį pažinojusių širdyse.
Su docentu bus galima atsisveikinti šį sekmadienį, rugsėjo 20 d., nuo 9:00 iki 14:00 val. laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“, 1 salė. Laidotuvės įvyks nuo 14:00 Karveliškių kapinėse.
